Kaip gera sapnuoti. O ypač, kai aplanko nuostabūs sapnai, kurie suteikia nuostabius pojūčius. Sapnai mus nuneša ten, kur realybėje mes net neįsivaizduojame, kad galime atsidurti.
O ar kada nors sapnavote, kad skrendate? Aš sapnavau... ir tas jausmas nenusakomas. Todėl, pasinėrusi į savo mintis, kurias sudrumstė susapnuotas sapnas, sukūriau eilėraštį ir vaizdinę medžiagą apie paukščius ir jų skrydį.
Skrydis sapnuose
Kaip norėčiau turėti sparnus,
Jais liesčiau gražuolę žemę.
Nutapyčiau dangaus skliautus,
Įsiliečiau į beribę erdvę.
Paukšteli, aš noriu jaust skrydį,
Nuneški mane ten toli.
Sapnuos suteiki man viltį,
Ir leiski man skrist su tavim.
Kaip vėjas blaškausi padangėj,
Lyg nešinas jūros bangų.
Kaip pustomas smėlis pakrantėj,
Plasnoju tarp jūros krantų.
Neleisk man pabust iš šio sapno,
Palik, neatimki sparnų.
Nubudęs tave prisiminsiu,
Kaip gera man būt paukšteliu.
Živilė Gibiežaitė – Bagdonienė
Saunuole!!!!!!!!!
Grazu😛
ne klipukas o eilerastis labai saunus 😀 😀
labai grazus klipukas,saunuole 😀
saunuole😀
Šaunu! 😀
manau,kad skristi,tai pati seniausia zmoniu svajone, net legenda apie Ikara sukurta 😉
šaunuolė 😀
ne juokinga ,o smagu, nu kad ner smailu pasirinkimo 😉
saunuole zivile 😃