Patarimai prieš pirmą kartą einant į teatrą

Norėtumėte su vaikučiu pirmą kartą apsilankyti teatre? Puiki mintis! Keletas patarimų, kaip nesuklysti renkantis pirmąjį spektakliuką vaikui.

Konsultuoja teatrologė Vlada Kalpokaitė

Kada geriausia pirmą kartą vaiką vestis į teatrą?

Manau, kad yra keletas objektyvių ir subjektyvių momentų (dėl kurios vieningos formulės neišvesime). Galima atsižvelgti į vaiko raidos etapus ir sakyti, kad teatras gali žmogaus gyvenime atsirasti tada, kai jis jau sugeba atitinkamai vertinti aplinką ir t.t. Bet iš esmės viskas priklauso nuo paties vaiko: vieni jau pusės metų visai nebijo nepažįstamos erdvės, daugiau žmonių aplinkui, muzikos ir veiksmo scenoje. Kiti ir trejų jaučiasi nejaukiai. Manau, kad mamos savo vaikus puikiai pažįsta ir neves (neneš)  jo ten, kur jam gali nepatikti. Tik siūlyčiau labai rimtai atkreipti dėmesį į keletą faktorių.

Pirma – spektaklio trukmė. Rimtai pagalvokite, ar išsėdės jūsų teatralas valandą teatre... Optimaliausia spektaklio trukmė, ko gera, visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams yra pusvalandis, 40 minučių daugiausia.

Antra – erdvė. Vis dėlto vaikui jaukesnė yra labiau kamerinė salė, kur scena nėra toli (vadinasi – nebus papildomo įgarsinimo ir viskas geriau matysis) ir aplinkui nešurmuliuos pernelyg daug mažųjų „kolegų“.

Trečia – dauguma teatrų jau išmoko elgtis padoriau savo žiūrovų atžvilgiu ir rašo, kokio amžiaus žiūrovui tas ar kitas spektaklis yra optimaliausias. Yra, nors nedaug, kūdikiams skirtų spektaklių, kurių autoriai rimtai įsigilino į mažylių raidos ypatumus ir visus savo spektaklių elementus pritaiko būtent jų galimoms reakcijoms į garsus, tūrius, spalvas, formas ir t.t. Daug teksto turintys, įmantraus siužeto spektakliai tikrai praslys pro dvimečių, trimečių ir gal net kai kurių vyresnių vaikų ausis (čia jau vėlgi mamos turi įvertinti savo mažėlio charakterį), privers nuobodžiauti. Kita vertus, tokiems leliukams skirti spektakliai vyresniems vaikams gali taip pat pasirodyti nuobodūs.

Yra spektaklių, skirtų visai šeimai. Jei tai yra sąžininga nuoroda, toks užrašas turėtų reikšti, kad jie yra sąmoningai daugiasluoksniai ir kiekvienas „sluoksnelis“ bus skirtingai įdomus mažam vaikeliui, jo vyresniam broliui, tėvams ir močiutėms. Vieni stebės detales ir klausysis muzikos, kiti jau suks galvą, kaip visa tai padaryta, treti „pagaus“ subtilesnį humorą. Bet čia gali slypėti pavojus – ar tik nebus taip parašyta vien tam, kad pritrauktų platesnį žiūrovų ratą...

Neužkibkite ant kabliuko

O kad nepatektumėte į pinkles tokių „meistrelių“, kurie ganosi vaikams skirto teatro dirvonuose su vieninteliu tikslu – parduoti daugiau bilietų, į savo pseudo kūrybą neįdėję nei labai daug talento,  nei laiko, nei skonio, labai gerai pasidomėkite, kur ruošiatės eiti. Nuotraukos, spektaklių treileriai, aprašymai tikrai turėtų daug ką pasakyti. Būkite reiklesni ir priekabesni! Klauskite mokytojų ir darželių auklėtojų, kas ten per „Trys paršiukai“, iš kur jie važiuoja, kas per teatras, ką jie dar padarė, kaip tai atrodo... Nes įvairios „chaltūros“ (atsiprašau už žargoną) gali žmogui apnuodyti teatro skonį visam gyvenimui.

Kada Jūsų mažylis pirmą kartą lankėsi teatre?