Mūsų draugystė su puoduku prasidėjo apie 1,3 mėnesių, ramiai ir kažkaip be ypatingų pastangų ar stresų.
Pamačiusi puoduką Urtė pradėjo sėstis ant jo ir atlikinėti reikaliukus. Pradžiai sėsdavosi su rūbeliais, vėliau buvo etapas, kai viską nusirengdavo, vėliau tik apatinę dalį nusimaudavo, o dabar kiek reikia užsimauna, padaro reikaliukus ir apsirengus lekia toliau.
Dabar mums jau 1,9 metukai. Praėjus pusmečiui nuo pradžios vis daugiau draugauname su medžiaginėmis kelnaitėmis, bet pietų miegui, kelionei ar nakčiai visada dedamės sauskelnes. Namie būnant nubėga pati arba užsižaidus primenu, kad jei reikės, bėgtų ant puoduko. Lauke nelaimių dažniau pasitaiko, bet vasaros metas patogus tuo, jog į lauką galima eiti kartu su puoduku. O jei dar kaimynė į lauką išeina su puoduku... :))) Sėdėjimas ant "puodų" garantuotas :)))
Įsiterpė į šį periodą ir lopšelio lankymo pradžia. Bet lopšelis streso šiuo klausimu nesukėlė - auklėtojos gyrė, kad puikiai sėdasi ir viską atlieka, kaip ir priklauso.
Na, kol kas darbas pilnai dar neatliktas, ypač išveda iš kelio kelionės, kur nėra nei kaip, nei kada išsitraukti puoduko ar tiesiog per daug įspūdžių ir veiklos.
Be to, mūsų panelė prilaikoma ant rankų lauke reikaliukų nedaro - jai reikia patogiai atsisėsti :) Gaila, ir namie tualeto nepasiekia net nuo specialaus laiptelio, tad kol kas žaidžiame su "puodukais" ir tikimės, kad šaltasis periodas mūsų iš kelio neišves ;)
Visiems pradedantiems linkime sėkmės ir kantrybės!
Smagu, kad įkvėpėm puoduko pokyčiams 😉
Pamenu Jūsų senesnį įrašą kai tik pradėjote mokytis ☺ ir kaip greitai ir lengvai viskas jum sekėsi. Būtent tada ir aš pagalvojau, kad mes irgi galim jau pradėti. Šaunuolė Urtė ☺