Pasigaminkime Sapnų lėlytę

Senovės lietuvės svo kūdikėliams siūdavo "sapnų lėlytes", kurios jų mažylius saugodavo nuo blogų akių, nakties negerų spnų ir panašiai...

Pasak profesoriaus E. Mažinto, tokios lėlytės buvo naudojamos ne tik lietuvių, bet ir kitose kultūrose...

Savo vaikiukui tokią lėlytę padovanojau jau 5 dieną jo gyvenimėlio...

Taigi gaminant lėlytę, kaip ir bet ką kitą, svarbu gera nuotaika ir teigiamos emocijos... Lėlytės gali būti ne tik siūtos, bet ir mezgtos ar kita technika sukurtos.

Aš šį kartą pateikiu siūtą lėlytę, kadangi ji skirta suaugusiam žmogiukui (idorai), ją bandžiau gaminti šmaikščią...

Reikės:

audinių atraižų,

sintifono,

siūlų,

adatos,

žirklių ir geros nuotaikos (sapnų lėlytę geriausiai siūti rankomis, bet tai nėra privaloma).

Išsipiešiane pirmiausi detales ant popieriaus. Patarimas - galva turi būt didesnė už kūną, kojos dvigubai (gali ir trigubai) ilgesnės už kūną.

Viską susiuvame blogąją puse, išverčiame, ir prikemšame sintifono (patarimas - į rankytes ir kojytes jo galima nekimšt, arba kimšt nedaug).

Akytes, nosytę, ausytes - formuojame, kaip jau pateikiau prieš tai aprašytoje mergytės rankinėje... Kai detalės paruoštos, belieka jas tik sujungt... Pėdas prisiūt reikia paskutines, t.y. kai lėlytė bus aprengta...

Na rūbelius tai jau pačios kokius tik norit pasigaminat - jei mergytei skirta lėlytė, tai suknytę, jei berniukui -kelnytes. Jei nuspręsite siūti iš margos medžiagos, galima palikt ir tokią, čia kiekviena pagal savo skonį...

SĖKMĖS... Ramių naktų :)

P.S. tokias lėlytes galima gaminti ir krikštynų proga, vasara - krikštynų metas :)