PASAKA apie karalaitį, jo žaisliukus ir stebuklingąjį sostą

05. Aug 2011, 08:00

Gyveno sykį Karalaitis (vaikos vardas). Ir gyveno ne paprastame mieste, o Stebuklingame. Miesto centre, pačioj aukščiausioj kalvoj, stovėjo jo nuostabūs rūmai. Apie tuos didingus rūmus yra girdėję daug žmonių – ir gretimų miestų, ir kitų valstybių, ir atplaukiantys jūreiviai iš tolimų šalių.

Tie rūmai buvo nuostabaus grožio. (Pasakojate apie savo butą – kiek kambarių, kas gyvena, kas matyti pro langą, ypatingai – apie vonios kambarį – kur vaikas turėtų atlikti reikalus).

O didžiausias Karalaičio pasididžiavimas – buvo jo Sostas. (Aprašote vaiko puoduką/ WC sėdynę, kokios spalvos, kas nupiešta). Na gi, na gi, eime ant mūsų puoduko! Ir kol vaikas sėdi – sekame pasaką.

Tas Sostas buvo ypatingas todėl, kad Karalaitis jo dėka nugalėjo piktąją raganą.

O prasidėjo viskas taip:

Gyveno Karalaitis, bėdų nežinojo. Žaidė kasdien pievelėj su savo draugais, dalinosi savo žaisliukais, kurių turėjo tikrai daug. Kiekvienas žaislas jam buvo svarbus, mylimas, turėjo vardą, ir net savo vietą. Labai mylėjo Karalaitis savo žaisliukus! Žaidime jie atgydavo: statė namus, ėjo į svečius, valgė, maudėsi, lankėsi puotose... Ir, žinoma, kalbėjosi tarpusavyje, ir su Karalaičiu. Bėgo laikas bežaidžiant – nepastebimai...

Bet vieną dieną atskrido piktoji ragana ir užkerėjo visus žaisliukus. Kad jie nebekalbėtų, nebežaistų patys, o būtų tiesiog plastmasinės figūrėlės. Nuliūdo Karalaitis ir graudžiai graudžiai pravirko. „Ką man daryti... Kaip galėčiau pagelbėti savo mylimiausiems žaisliukams?“...

Išgirdo Jį Geroji Fėja. Ir nusprendė ištaisyti situaciją. „Raganos kerai labai stiprūs, - sako ji. – Bet manau, kad tau pavyks iš dalies juos nugalėti“. Ir pasakė, kaip tai padaryti. „Tavo rūmuose yra Ypatingasis Sostas. Tu turi rinkti į tą Sostą savo stebuklingąjį eliksyrą (sysiuką, suprask :)), ir nupilti jį į pagrindinį ypatingąjį vamzdį (kanalizaciją). Kiekvienas lašas yra svarbus!!!

Todėl stenkis visus reikalus atlikti TIK ANT SOSTO. Jei eliksyras nepasieks puoduko – negalėsim įveikti kerų. Ir dar: vėlyvą vakarą, kai visi ruošiasi miegučio, nepamiršk irgi nueiti ant puoduko. Tas vakarinis eliksyras turi ypatingųjų galių!!! Todėl paprašyk mamytės – Karalienės ir naktį tave pažadinti. Juk ne vietoj prasiliejęs eliksyras tik suteiks naujų jėgų piktąjai raganai.

Taip Karalaitis ir padarė: jau tą patį vakarą nepamiršo pats nueiti ant savo sosto. Nupylė. Ir kitą dieną, tik pajutęs norą sysioti, bėgo nupilti stebuklinus lašiukus. Ir jau po kelių dienų pasirodė Geroji Fėja su puikiomis žiniomis: „Jei tu ir toliau taip stengsies, mes nugalėsim Raganą. O kol kas, kiekvieną naktį, tau užmigus, ir vėl ATGYJA VISI ŽAISLAI. Matyt, suveikė naktinis eliksyras.

Apsidžiaugė Karalaitis, kad visi jo žaislai vis dėlto GYVENA savo gyvenimą. Tik jam užmigus, jie ir vėl statosi namus, važinėja mašinomis, gydosi, šukuojasi, eina vieni pas kitus į svečius.

Svarbiausia, kad nei vienas lašelis neatitektų raganai. Nes negali ji dirbti savo bloguosius darbus, kai vaikai tvarkingai atlieka savo reikalus :)

P.S. na, o kad vaikas labai nesijaudintų dėl naktinių „avarijų“, uždėkite jam Pul-Ups sauskelnes. Taip ragana nieko nepastebės. Bet ir eliksyras, iš kitos pusės, nesuveiks... Bet bent blogiau nebus :)

Nuo MK redakcijos: Ačiū Tatjanai už puikią pasakaitę...tiesiog trūksta žodžių, kokios jūs kūrybingos :)