Pandeminio gripo pavojus – komplikacijos

Taip vadinamas kiaulių gripas nusineša palyginti jaunų žmonių gyvybes, kurie nėra nei blogos sveikatos, nei pasižymi ypatingais žalingais įpročiais. Medikus labiausiai glumina viruso gebėjimas žaibiškai išsivystyti į tokią ligos formą, kai pacientui padėti nebegalima.

Atsakingai reaguokite į pirmuosius simptomus

Todėl medikai ypač pabrėžia, jog žmonės turėtų itin atsakingai vertinti pirmuosius šios ligos simptomus. Susiduriantys su šio viruso komplikacijomis gydytojai esą niekaip negali jo vadinti paprastu gripu.

„Mes su tokia žaibiška ligos forma susiduriame pirmą kartą, – prisipažino Kauno klinikų Intensyvios terapijos klinikos vadovas Vidas Pilvinis. – Ir anksčiau nuo gripo komplikacijų mirdavo žmonės. Tačiau paprastai tai būdavo vyresnio amžiaus žmonės, turintys gretutinių ligų. Šiuo atveju visame pasaulyje sunkiai serga iki 40 metų žmonės. Nei jie turėjo sveikatos problemų, nei jų gyvenimo būdas buvo asocialus, nei jie prastai maitinosi“.

Paklaustas, ar tai nėra pirminės asmens sveikatos priežiūros grandies problema, kad žmonės į ligonines patenka jau labai sunkios būklės, V. Pilvinis priminė, kad žmonės miršta net ir puikiai išvystytą sveikatos apsaugos sistemą turinčiose valstybėse – Norvegijoje, Austrijoje.

Todėl medikas patarė žmonėms būti labai budriems ir atsakingai reaguoti į pirmuosius ligos simptomus.

Sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas spaudos konferencijoje teigė, kad pietryčių Lietuvoje situacija stabilizuojasi. Epidemija plečiasi tik Vakarų Lietuvoje, į kurią gripas atkeliavo kiek vėliau.

A. Skikas pažymėjo, kad stebima mažėjanti antivirusinių vaistų paklausa. Esą gal taip yra todėl, kad visi žmonės baigia jais apsirūpinti ir ramiai laukia ligos. Artimiausiu metu Vyriausybėje turėtų būti svarstomas SAM siūlymas supaprastinti biuletenių išdavimo tvarką – kad galima būtų paskambinti į polikliniką, užregistruoti savo ligą, o biuletenio ateiti jau pasveikus.

Rekomendacija – nevaikščioti

Anot Lietuvos vyriausiojo epidemiologo Vytauto Bakasėno, ir šią savaitę Lietuvoje išlieka aukštas epideminis lygis. Sergamumas auga, tačiau ryškaus pakilimo būti nebeturėtų. Kita vertus, epidemija stabilizuosis tik po kelių savaičių.

Ar bus antroji banga? „Viskas pasaulis ruošiasi antrajai bangai, tačiau prognozės, kada jos laukti, dar nepatvirtintos. Pas mus sezoninis gripas paprastai įsibėgėja sausio-vasario mėnesiais. Svarbiausia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija pandemijos metu – kad kuo daugiau žmonių būtų gydomi namuose, kad jie nevaikščiotų ir neplatintų viruso“, - teigė V. Bakasėnas.

Anot epidemiologo, pandemijos pabaiga nereikš, kad virusas žuvo. Virusai nuolat cirkuliuoja aplinkoje, tačiau daugintis pradeda patekę į žmogaus organizmą. Taigi kol bus daug šiam virusui imlių žmonių, tol bus ir kiaulių gripas. Tiesa, viruso koncentracija aplinkoje priklauso ir nuo aplinkos veiksnių – tokių, kaip saulė, šaltis, patalpų dezinfekavimas.

Patarimai, kaip apsisaugoti nuo gripo

*Padeda elementari asmens higiena. Žmogus turėtų dažnai plauti rankas – grįžęs namo, atėjęs į darbą, ypač jei važiavo visuomeniniu transportu. Jei tenka kur nors liesti turėklus ar kitus daiktus viešoje vietoje, nereikėtų rankomis čiupinėti nosies ir burnos.

*Šiek tiek apsaugos ir medicininės kaukės, tačiau jos efektyvesnės sergančiajam. Kaukę dėvintis žmogus į orą neišplatina savo organizmo skysčių, taip nuo ligos apsaugodamas aplinkinius. Tuo tarpu norint apsisaugoti nuo ligos, kaukė nėra pagrindinė priemonė. Daug svarbesnės minėtos higienos priemonės.

*Antivirusiniai vaistai, kurių šiuo metu namuose jau turi dažnas lietuvis, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų nuomone, nėra panacėja. Juos rekomenduojama skirti tik tiems žmonėms, kuriems vystosi komplikacijos arba tam tikroms rizikos grupėms priskiriamiems pacientams – mažiems vaikams, nėščioms moterims ir sergantiems pavojingomis lėtinėmis ligomis. Tačiau jei ligos eiga yra švelni, vaistai nerekomenduojami, kadangi natūraliai persirgęs žmogus įgauna patikimą imunitetą.

Parengta pagal delfi.lt