Nebesusitvarkau su savimi, padėkite.
Ir vėl niršau iš nieko...jau savęs, atrodo, nebegaliu pakęsti, ir vaikas, rodos, jau tuoj pradės mamą RAGANA vadinti...Norėčiau ir jūsų, ir specialisto pagalbos, kaip man kovoti pačiai su savim.
Šiandien mano mažoji pripiešė ant stalo su markeriu, taip įsiutau ir, aišku, BALSU išsiliejau ant to mažo stebuklėlio...po 5 minučių mane jau graužia sąžinė: "kas gi čia tokio, juk tik pripiešė..".
Po kiek laiko paėmė ir sudaužė puodelį ir vėlgi - kas čia tokio, o ką aš - vėl rėkti. Ir internete skaičiau gausybę straipsnių: užsidarykite 10 min, giliai įkvėpkite ir pan., bet aš tą sekundę nė negalvoju, kaip giliai įkvėpti...
Mano mama gyvenime nėra nei užšaukusi, nei stipriai subarusi, nors buvome keturiese ir susitvarkydavo puikiai, o aš turiu vieną burbuliuką savo, o kas darosi...kalta aš, tai žinau, todėl prašau pagalbos.....
Ačiū.
Gintarė
Pirmiausia turite giliai įkvėpti, suskaičiuoti iki trijų ir nurimti, kad galėtumėte savo vaikui ramiai paaiškinti, kodėl mes nepiešiame ant stalo ar sienų, o piešiame ant popieriaus, kodėl puoduko mesti ant žemės nereikia (nes jis dūžta ir gali sužaloti patį vaikutį). Jei užrinkate, vaikas pasimeta, sutrinka, ir... iš situacijos nepasimoko. O jei jau pasitaikė taip, kad pakėlėte balsą, negraužkite savęs, o atsiprašykite savo vaiko "Atleisk, kad šaukiau ant tavęs, bet labai išsigandau, kad susižeisi puodelio šukėmis" ar pan., apsikabinkite, susitaikykite ir toliau sau gyvenkite nesižvalgydami atgal.
cia turbut daugeliui mamu taip yra buve, tame tarpe ir as esu. buna dienu kad atrodo nervai liejasi pro krastus ir issilieji an to kas pirmas pasitaiko ir deja tai buna pats brangiausias ir maziausias zmogutis, kuris net nesupranta ko ta mama taip nirsta. man irgi padeda trumpi isejimai is namu be vaiko. aciu dievui turiu gera anyta kuria pasitikiu ir kuri visada pasiruosusi pasaugoti mazyli kai tik jai paskambinu. tuomet iseinu tiesiog pasivaikscioti ar y parduotuve, nusiperku sau kaska grazaus kas pakelia nuotaika.
mamytei tikrai reikia poilsio ,kad ir neilgo, nuo namų rutinos ,ištrūkti nors kokiai valandėlei iš namų .Aišku su vaiku mažu tai atrodo prabanga ,bet gal galima paprašyti draugės ,mamos ,vyro ,kad išleistų šiek tiek pravėdinti galvą 😀
man ir taip pat 😀 kai atsiranda laiko sau, iseini kazkur viena, kai ramiai gali pasivaiksciot ir diena geresne 😀
Kokia pazystama situacija...Bet as nusprendziau, kad bent man asmeniskai truksta poilsio, laiko sau. Dabar va dvi savaites vaikas eina i darzeli, ir nors tik trijom valandom, bet tas laikas man yra tiesiog atgaiva ir kunui ir sielai. Matyt man to ir tereikejo, nors valndeles ramybes. Aisku atsiranda tokiu kurie, sako kaip gali pavargti ir nenoreti savo vaiko, bet matyt buna visokiu situaciju. As manau, geriau su vaiku pabuti kazkiek atskirai ir paskui daug produktyviau praleisti likusi laika, negu istisai rekti ant vaiko...
Ar jums yra galimybe kazkam palikti vaika nors trumpam?Galbut irgi truksta paprasciausiai laiko sau, savo kazkokiam pomegiui ar dar kam nors? Zinoma, neilysi i kito zmogaus vidu, bet as irgi lygiai taip pat elgdavausi, dabar po truputi jau reguliuoju savo emocijas, o ir maziau jau to prireikia, nes is darzelio pasiimti vaiko tiesiog lekiu begte, nes pasiilgstu. Sekmes JUMS!