Šiandien noriu pašnekėt apie mūsų vaikų "ožiukus".
Pripažinkime, kad dažnai pritrūksta kantrybės. Ir stengiesi, nori pačio geriausio savo vaikučiui, bet va, ima vieną dieną ir visai neklauso, vyresnieji reiškia bereikalingus nepasitenkimus...
Kaip elgiatės? Visos puikiai žinome, kad vaikų mušti negalima. Oi kaip baisiai nuskambėjo žodis "mušti". Geriau naudokime žodį pliaukštelėti per užpakaliuką. Juk visi mokslininkai, psichologai mums pataria, kad reikia nukreipti vaiko dėmesį, kad reikia ramiai pakalbėti su vaiku ar galop nekreipti dėmesio ir leisti truputėlį "pasiožiuoti".
Pati turiu pripažinti, kad pritrūkstu kantrybės. Ir ypač sesučių peštynėms. Turiu pripažinti, kad ir pliaukštelėjusi esu. O kas tai??? Tik mano nesusitvardymas, tik mano pačios bejėgiškumas. O kas seka vėliau? Baisi sąžinės graužatis, jausmas, kad esu baisiausia pasaulio mama, bemiegė naktis. Tuomet eini pas vaiką, atsiprašai, myluoji, primeni tūkstantąjį kartą, kad ji man pati svarbiausia.
Bet tikriausiai gyveni ir mokaisi. Dabar turime ožiams kitą būdą. Atėjo ragiukai dukroms, eina į kambarį ir pabūna vienos. Pagalvoja apie savo elgesį arba mažoji išsirėkia. Dažniausiai po 3 min. atsidaro durys ir jau girdi: "Pagalvojau. Būsiu gera".
Ar dažnai jūsų mažuosius aplanko ožligė? Kaip reaguojate? Ką darote? Ir kur semiatės kantrybės?
mums jau 2metukai ir 3 menesiai, bet oziukai uzvalde vaika. ypac kai ko nors labai nori ko negalima, as pabaru kad negalima, tada isterija, verkia, griuna ant zemes, musasi, kandziojasi, bet mociute pradeda ji guosti, isvada -mamos veliau isvis neklauso. nezinau net ka daryti, buvo daug sneketa su anyta bet nepadeda.
Ožiukai pas mus perauga į isteriją . . .
Mes taip pat kovojam su oziukais. Panele yra labai nekantri. jei ko uzsimano tai turi duoti dabar ir nera jokiu "palauk" Jei ko negauna, pradeda isteriskai verkti ir rodyti nepasitenkinima. Tada buna palikta viena kambaryje kokiom desimciai minuciu, kad apsiramintu, kai jau verkimas panaseja i zyzima pradedam aiskintis kas ir kaip. 😀 Zinoma esam plaiuksteleje per pampersiuka, bet tai tik krastutiniu atveju. Zinoma sis metodas veikia laikinai ir po kokios valandos veiksmas uzdraustoje vietoje vyksta toliau. Kartais uztenka zodzio negalima, kartais stipresnio tono, o kartais ir pliaukstelejimas padeda. Priklauso nuo situacijos ir nuo pavojungumo lygio. Kadangi musu dukra ekstremale, tai visos adatos, peilei, sakutes, kapokles buna susleptos, vos jai pasirodzius virtuveje. Bet jei jau netycia rankose turi peili, tada uztenka paaiskinti kad daro "popa" ir paklausti ar daugiau neims 😉
musu ozlige tai baigiasi taipogi pasedejimu kambaryje, neleidziu vaikui oziuotis.nera sveika vaikui verkti iki pasikukciojimu ir melynavimu, o blogiausiu atveju iki vemimo..ir sisi pasisedejimas uztrunka iki 2 minuciu, o jei ateina visa verkianti, sakau dar oziukui ate nepadarei, bek dar i kambariuka, taip kartais ir 2-4 sykiu prireikia. bet iseina viskas😀
pas mus oziukai kartu su dantuku dygimu reiskiasi 😀 kai skauda dantukus pyksta, verkia o kai tikrai ozys tai labai lengva atskirti, viska meto, musasi, spardosi, krenta an zemes buvo pradejes galvyte dauzyt y grindis bet suprato kad skauda tai pabande kelis kartus dauzyt an kilimo 😃 kartais nekreipiu demesio, kartais baru, ykeliu y lovyte paduodu soske ir palieku pabuti viena, nusiramina ir vel draugaujam. nezinau kodel bet vyro klauso jam uztenka tik garsiau subart ir vaikas sventas na o mano barima tiesiog ignoruoja nekreipia demesio....
Labai gera tema Vaideliux.Sunui dveji ir vis labiau emiau baimintis,ar teisingai elgiuosi ir aukleju,jog uzejus oziukam,vis sunkiau mes su jais kovojam.Kol buvo mazesnis,padedavo nukreipimas demesio i kitus objektus ar daiktus,ar tiesiog sudomindavau kazkuo,del ko oziukai greitai dingdavo.Dabar augant pastebiu,kad berniukas auga uzsispyres..,ir jei ko nori,ar ko nors negauna,ar yra tiesiog sudrausminamas,pyktis prasiverzia ne saukimu,ar kritimu ant zemes,o tiesiog daiktu metymu,arba bet ko,kas tuo metu po ranka.Tai jo savotiska protesto israiska.Meto daiktus ir stebi musu tevu reakcija.Jei mes matom pykstam,jis toliau ka nors iesko pametyti...Kartais padeda siek tiek keletas budu-kai matau,kad sunus "uzsiuto" ir jau dairosi,ka cia numetus,as iskart apsisuku ir iseinu kazkur,kur tuo metu jis manes nematytu,ar i kita kambari,ar i virtuve..,nes tuo metu pastebejau sunui nebera kam rodyti kaip jis protestuoja ir pabuves vienas,"paanalizaves" 😀,neuzilgo grizta jau ramesnis...Gal sunkiau viesose vietose,sakykim,kaip parduotuvese,nes supykusi nelabai paliksi viena,kadangi pamastes,jis neaisku kur galetu nukeliauti 😀.Neturi didelio baimes jausmo,kur tevai dinge..,smalsumas naujos aplinkos nugali viska 😀.Vyro sugalvotas "metodas",kuris taip pat siek teik "veikia",-spragtelejimas per pirstukus,kai tik rankytes puola pagriebti ka nors,kad tik numesti ir parodyti,jog pyksta.Taciu tuomet puola man guostis 😀.Kiekvienas mazylis sugalvoja ivairiausiu savu nepasitenkinimo parodymu budu...Kaip geriausiai i juos reaguoti,tiek vaiku,tiek tevu atzvilgiu..,isties idomu butu suzinoti ir kitu mamyciu nuomones.
Tikrai, kad pastaruoju metu dažnai sulyginama tas pliaukštelėjimas su "mušimu".Taip ir nežinai, ar tą pliaukštelėjimą per pampersą laikyti mušimu?Tik tiesa ta, kad naudos vistiek neduos. O iš kantrybės ir mane išveda, nes ožiukus rodo kaip reikalas. Bet pastebiu, jeigu mama būna blogos nuotaikos, tai ir vaikas irzlus. Tad stengiuosi būti geros nuotaikos 😀
mus daznai aplanko oziukai, visko ir visur buna. paskutiniu metu ir parduotuvese buvo gulejimu ant grindu. kol jis vartesi ir spardesi tylejau, ir laukiau, nusipirkusi tai, ko man reikia, paemiau uz rankos ir be zodziu isvedziau i masina. cia jis sauke ir reke, sakiau rek, kiek patinka, bet as tau nepasiduosiu. po 3-5 min tokio rekimo nutilo ir grizes namo tuoj nubego i savo lovyte paguleti ir pabuti vienas, nes kai ateina oziukai, turi buti vienas, issisaukti, o kai praeina, sako, turiu atsiprasyti mamytes. buna, kad truksta kantrybe ir grieztai pabaru arba pastatau i kampa
as tai pliauksteliu su ranka per pampi kai labai jau neklauso.Kolkas padeda😀