Man tėvo rankos, kaip sūpynės
Pakeldavo aukštai - ligi dangaus
Man tėvo akys, kaip žydrynė
Kurią taip myli paukštis iš dangaus.
Man tėvo rankos tai - ramybė
Kai glostydavo galvą po darbų
Man tėvo balsas tai - daina gražiausia
Kuri gyvenimui suteikia kibirkščių.
Man tėvo kvapas tai – brandumas
Tai išmintis, kuri alsuoja darbštumu,
O jo šypsnys tai - pasiekimas
Kuriuo apdovanodavo jis su kaupu.
O kas aš būčiau, jei ne tėtis,
Jei ne jo rūpestis ir parama?
Tikriausiai bučiau aš čia NIEKAS
Jei ne jo žodžių išmintis ir pagarba.
Begalinę meilę ir pagarbą jaučiu savo tėčiui, kuris ne tik rimtai, atsakingai, bet ir ypač griežtai auklėjo mane. Visuomet širdis kupina pačių geriausių jausmų galvojant apie jį. Ne išimtis ir šios eilės, kurias parašiau galvodama apie savo tėtį.
Su tėčio diena, tėveli!!! Ačiū tau už viską!!!
labai grazus plaukai😀
🌷
Va kaip meniska 😀
Nuostabus eilėraštukas... 😍
labai grazu 😀
IR MANE SUJAUDINO ŠIE PRASMINGI ŽODŽIAI
As be zodziu. Blioviau kaip musta skaitydama. Taip noreciau ir as kazka panasaus ir silto pasakyti savo teciui, bet jo jau nebera ☹
Branginkit ir gerbkit juos kol turit.
Labai grazus zodziai, is sirdies gelmiu.
O nuotraukos grozis. Su kokia meile jis ziuri i tave 😀
Ne visu tevai buna tokie nuostabus☹
grazios eioles tikrai 😀 🌷
Grazios eiles😀