Nuomos sutartis baigėsi, o Mažylis nesiruošia išsikraustyti

Įdomus filmas tęsiasi jau gerokai po vidurnakčio. Į darbą ryte nereikia, todėl įdėmiai spoksau į tą margą dėžutę, televizoriumi vadinamą. Reklama prailgsta. O jei šiąnakt gimdysiu? Turėčiau būti pailsėjusi?

Spusteliu raudoną TV pulto mygtuką ir kambarys paskęsta švelnioje prieblandoje. Gal ši naktis paskutinė, kai miegame dviese. Vyras verčiasi ant kito šono, apsikabina ir viltingai kužda į ausį. Tiesa, šis pasvarstymas kartojasi jau penktą naktį iš eilės.

Širdis plaka lyg kažką gero nujausdama. Ilgai dar neužmiegu. Reikia pailsėti, reikia pailsėti. 10 val. ryte atsibundu puikiai pailsėjusi ir ... kaip ir įprastai vis dar komplekte „2 in 1“.

{smallpic:1}

Kai beprotiškai su vyru troškome lėliuko su vienu kruopeliuku sudarėme pilvuko nuomos sutartį. Mažas kruopiukas dabar jau visas vyrukas. Nuomos sutartis lyg ir baigėsi. O Mažylis nė krust. Gaili, bijo, nenori apleisti savo liukso apartamentų?

Ar neapsisprendėlė mama jam susuko smegeniukus? Vieną dieną nenoriu atsisveikinti su didžiuliu pilvu ir prašau jo ten užsibūti, leisti dar pasimėgauti, o kitą sakau – na, Mažuti, jau metas.

Kaip vienas žmogutis yra pasakęs, užsitęsusio nėštumo pliusas – nebelieka jokios baimės, norisi tik GREIČIAU.

P.S. Labai tikiuosi kad kitas blogas bus jau su stebuklingo gimimo išgyvenimais.