Nerimo kupina savaitė

Visą savaitėlę nebuvau užsukusi į Mamyčių klubą, nes buvo iš tikrųjų labai sunki, kupina nerimo ir išgąsčio savaitėlė, tad noriu su visomis pasidalinti savo nerimu...

Praėjusį savaitgalį pasijutau šiek tiek silpnokai, labai pradėjo mausti pilvuką. Mano pilvukui – jau 27 savaitės. Tad išsigandusi ankstų pirmadienio rytą išskubėjau į polikliniką. O ten manęs laukė ne kokios žinios.

Iš pradžių buvo viskas gerai, gydytoja mane apžiūrėjo, patikrino spaudimą, paklausė vaikučio širdutės plakimo – ir viskas buvo kone idealiai. Tačiau kai aš pasakiau, kad man maudžia pilvuką, mane nukreipė pasidaryti echoskopiją. O ten....aš labai labai bijojau, nerimas buvo didžiulis, buvo labai baisu išgirsti kažką bloga arba, neduok dieve, kažką negero pamatyti.

Gydytoja pažiūrėjo ir man parodė, sako, žiūrėk, tavo vaikutis visiškai sveikas, gyvybingas, viskas gerai, tik jis atsisėdęs, o tai, pasirodo, nelabai gerai, todėl man ir maudžia tą pilvuką. Tada gydytoja pasiūlė mane nukreipti į ligoninę! Net neįsivaizduojate, kas man darėsi, išgirdus tokius žodžius.

Nors man ir sakė, kad tai nėra jau labai blogai, bet ir nėra gerai. Sakė, kad neišgyvenčiau, nes laiku pastebėta, bet aš tų žodžių negirdėjau. Aš taip buvau išsigandusi, kad net nežinau, kaip paaiškinti, visa net drebėjau. Meldžiausi, mintyse prašiau, kad tik viskas būtų gerai, kad nieko neatsitiktų. Aš juk tikrai nenoriu jokių blogų pasekmių, aš taip laukiu to leliuko, kad, atrodo, jog be jo nebus man toliau dėl ko gyventi...

Kai paskambinau vyrui ir papasakojau viską, jis irgi labai išsigando – iškart atsiprašė iš darbo ir nuvežė mane i ligoninę. Priėmime apžiūrėjo mane daktarė: „Vaikutis juda gerai, išmatavimai geri, vaikučio tonusai irgi puikūs, tik gimdos kaklelis sutrumpėjęs šiek tiek. Bet gimda minkšta (tai gerai)i, bet reikia pagulėti ir stebėti, nes yra priešankstinio gimdymo iššaukimas“.

Po šių žodžių visai jau nieko nebesinorėjo. Aš tik galvojau: dieve dieve, padėk man išsaugoti tą vaikelį. Tikrai nė vienai nelinkėčiau to patirti ir išgyventi.

Kaip sakė gydytojai ir kaip parodė tyrimai, čia viskas galėjo būti dėl to, kad aš prieš mėnesį buvau peršalus ir turėjau temperatūros. Kaip visos jau žinome, negalima nėštukėms gydytis jokiais vaistais, taip ir aš gydžiausi močiutės receptais, natūraliais gamtos produktais ir man po geros savaitėlės viskas praėjo. Bet, pasirodo, aš pasveikau tik išoriškai, o virusiukas liko mano organizmo viduje.

Tad ir buvo grėsmė, kad būtent dėl to man galėjo prasidėti priešlaikinis gimdymas. Ačiū dievui, kad laiku kreipiausi į gydytojus. Dabar aš jau namuose, bet vistiek dar man griežtas lovos rėžimas: kuo mažiau judėti, kuo mažiau eiti į tas vietas, kur daug žmonių. Paskyrė antibiotikus, nes be jų, sakė, man niekaip nepraeis. Aš labai nenorėjau jų gerti, bet mane nuramino, kad tai nėra labai pavojinga vaikučiui.

Štai tokia buvo mano košmariška savaitėlė. Daug išgyvenau, bet aš labai labai tikiuosi, kad viskas kuo greičiausiai praeis, nes per tuos išgyvenimus ir tas mano vaikutis pilvelyje labai labai neramus buvo, nuolat judėjo – tikriausiai ir jam negera buvo.

Todėl labai noriu paprašyti visų mamyčių, kad labai labai save saugotų!!!Ypač dabar, kai toks pavojingas oras ir visur siaučia visokie virusai. Ir jei tik kokį skausmą pajuntate, nelaukite – iškart kreipkitės į gydytoją. Kaip sakė gydytoja: „Niekada nelauk ir nedaryk taip: jeigu, pavyzdžiui, skauda penktadienį, dauguma kenčia iki pirmadienio. Jokiu būdu to nedaryk“. Jau geriau pasitikrinti dėl šventos ramybės.

Juk nėštumas – pats gražiausias moters gyvenimo tarpsnis ir pats nuostabiausias stebuklas, duotas gyvenimo, kurį, manau, turi patirti kiekviena iš mūsų...

Linkiu visoms būti sveikoms ir stiprioms mamytėms!

Eglė Jadeškienė