Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Draugavau su vaikinu, už mane jaunesniu vieneriais metais, jam tuomet buvo 16 -ka, o man 17 m.

Na, įsimylėjom vienas kitą ir ta meilė truko 2 metus, kol neįšikišo jo draugai, sakydavo, jam, kad yra kvailas, nes tiek ilgai draugauja su ta pačia mergina. O jis ėmė ir nieko nepaaiškinęs mane paliko.

Skaudu buvo man labai, dar tuomet 12-okė buvau, dėl jo išleistuvių vakarėlyje nedalyvavau su klasiokais, nes nesinorėjo linksmintis...Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tuomet rūgpjūtį buvo mano tėvų jubiliejiai, surengėm šventę, svečiai, vaišės, linksmybės...

Kitos dienos vakarą, kai jau svečiai išsiskirstė pasikviečiau draugę puodelio kavos atsigerti su tortuku.  Pavalgėm, pasiguodėm ir darosi nuobodu, kadangi mes ne “pėsčios“, nutarėm papokštauti truputį.

Sakau, reik paerzint ką nors su sms, o draugė iškart pasiūlė savo brolio draugą, kuris tuo metu apsistojęs buvo pas juos namuose. Na ką gi, rašiau jam pirmą sms: aš tave stebiu...jis kantriai dar paklausė, kas rašo ir ką jis daro šiuo metu. Atrašiau jam, kam klausi, jei pats žinai ką darai...

Jo kantrybė trūko ir iš jo gavau sms eik tu...(rusiškas žodis). Na, ir palikau jį ramybėje tą vakarą, kad pasiuntė toli toli. Ir išsiskirstėm su drauge kas kur. Kitą dieną gaunu sms, tai nuo jo, hm, o gi jis atsiprašės, sužinojo iš savo draugo, jog esu jo kaimynė. Ir nuo to laiko mes po truputį bandėm bendrauti.

Kas keisčiausia, jog jis kaiminystėje pragyveno 2 metus, o aš net nepastebėjau, o kai paliko mane tas vaikinas, sužinojau, jog visai šalia manęs gyvena mano išrinktasis. Tai nuo šiol ir vadovaujuosi tokia taisykle - nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Dar likimo ženklai mūsų gyvenime. Kai jau draugavome, pusseserė paprašė, jog pabūtume per jos vestuves antrąja pora, sutikom, buvom ir kai nuotaka metė puokštę, pagavau, o kai jaunikis metė keliaraištį nuotakos, pagavo mano draugas.

Ach, kaip visi džiaugėsi, tik plojo, sveikino. Antrose vestuvėse buvome mano brolio, ir taip pat su ta puokšte buvo - pagavau...Tai štai, draugavome 3 metus ir atšokome savo vestuves. Po to susilaukėme mudviejų pirmagimio Airiduko, kuriam jau 1,4 mėn. Ir esame labai laiminga šeima.

Su pagarba Dovile Š.