Mama Giedrė rašo:
Laba diena,
Mūsų problemytė yra tokia, kad dukrytė (2 metai ir 7 mėnesiai) nenori eiti į darželį. Savo nenorą ji išreiškia ne paprastu verkimu. Mūsų darželis yra 13 km nuo mūsų namų. Visą kelią, pradedant nuo namų iki grupės durų, ji verkia... verkia tol, kol apsivemia. Namuose neduodame jai pusryčių, bet jis vis tiek išvemia tuščią skrandžio turinš.
Atvykusi į darželį, nieko nevalgo pusryčiams ir net negeria, tai iki pietų būna visiskai alkana, pietums sriubytę kartais suvalgo ir tiek. Kaip galėčiau sumažinti dukrytės stresą?
Kol kas ji būdavo dar tik po pusę dienos darželyje, bet ilgiau taip pasiiminėti jos nebegaliu. Bandome jai aiškinti, kad mamytei reikia uždirbti pinigėlių, kad galėtų nupirkti jai ką nors skanaus, ar ką ji paprašo.
Kaskart atvažiavusi duodu jai kažką, ir sakau, kad štai uždirbau pinigėlį ir nupirkau tau ... tada ji sako: "rytoj važiuosiu į darželį ir neverksiu ten" ir visą dieną kartas nuo karto tai kartoja.
Komentuoja psichologė Vika Aniulienė:
Sveika, Giedre,
Kadangi kitos išeities, kaip suprantu, nėra ir negalite po truputėlį pratint mažylės prie darželio, teks kantriai išlaukti. Geras dalykas, kad mažylė yra ryžtingai nusiteikus (rytoj neverksiu).
Paklauskite auklėtojų, ar mažėja nervinės įtampos intervalai, ar jie ne tokie gilūs, kaip mažylė jaučiasi įpusėjus dienai, manau, ta informacija turėtų jus nuramint.
Vieni vaikai greičiau ir lengviau pripranta prie pasikeitusios situacijos, kitiems reikia daugiau laiko.
Kantrybės :)
Gražios dienos
Psichologės kontaktai:
vika.aniuliene@gmail.com
Mob. 8 654 49445
na tikiuos, dbr sergam... jau sia sav visa nejom.. kitos gal tik nuo puses geriausiu atveju pradesim ☹ zodziu...
adaptuosites tikrai 😀 ir as galvojau jau bus vargu vargeliai .... o as palikau iskart visai dienai ...tai klykiancia is mano klebio pasiimdavo ... vaje vaje kokios emocijos susikaupdavo .. bet va atejo diena ir viskas ..vaikas eina kuo graziausiai 😀 to linkiu ir Jums .. na kuo greiciau ateitu toji diena 😀
tai kaip suprantu psichologes nuomone yra geriau vaika pratint po truputi. na is pradziu be pietu miegelio. nes mes bandem viena diena pamigdyt pietu ir baisiai pasikeite vaikui nuomone apie darzeli. o is aplinkiniu girdziu, kad lai eina ji visa diena, pabliaus ir nustos, nes visi bliove ir nieko cia tokio ☹ o man tai drasko sirdi vien iki puse dienos ji nenori pasilikt dbr o ka kalbet apie pietu miega. beveik visa pusdieni su pertraukom kol ateinu vaikas praverkia ☹ ir saldainiu nesu ir zaisla nesames na visokius budus bandau. ir sakau, kad myliu, kad butinai ateisiu kaip visada ateinu, bet... o dar tos ligos.. paeina savaite po to serga pusantros ar net ilgiau... nzn kaip mes adaptuosimes 😥
Kaip as Jus puikiai suprantu 😀 Musu vaikas ir sunkai adaptavosi darzelyje ... toks pat klykimas kaip pas jus tik be vemimo ... Bet as su ja kalbedavau taip, kad va namuose nera tiek zailsu kiek darzelyje, namie nera vaikuciu su kuriais galinti zaisti, mat jai labai patinka su vaikais zaisti. Paprasau padainuoti ar pasokti tai va pagirdama sakau kad va kiek darzelyje tu ismoksti kad as jos tiek neismokyciau o vaikai turi mokytis ... Rodau vis pro langa kiek vaiku eina i darzeli grysdama kad vaikai nori daug visko ismokti ir va jie mokes o tu ne jei neisi i darzeli ... kad teveliai jos niekada nepaliks ...kiekviena diena vakare jos pasiims ... Va kai vakare ja pasiimdavau, visados paklausiu ka naujo ismoko tai ir pagiriu koks naudingas darzelis. Ryte atsisveikinant paklausiu ar neverksi ir kad ja labai myliu ...
O i darzeli vaika isveda tevelis. Kad ir labiau prisirisusi prie jo bet kaskaip lengviau su juo atsisveikinti. Gal vaikas jaucia mano jautruma .. 😀
TAi va nezinau ar cia padejo mano pastovus kalbejimasis su ja ar vaikas teisiog priprato eiti ... Nes dabar eina kuo puikiausiai, nors buna patampo lupyte atsisveikinant bet cia nieko baisaus lyginant kas buvo 😀 o seniau verkiau ir pati ...gaila vaiko ... ☹ aisku to vaikui neparodydavau ...