Nektaras akims...iki apkvaišimo

Pagaliau...Nublokšti sunkiausi kailiniai, paltai, megztiniai. Kūną maloniai glamonėja vaiskaus vėjo bangelės... Net žmonės pasidarė geresni, kur kas dažniau šypsosi, matyt, tai saulutės nuopelnas...

Dalyvauk konkurse „Myliu mamytę ir pavasarį“

Ant medžių šakų - varnėnas. Pakraipo galvelę, repetuoja, balsą derina. Adai, kalytei, jo repertuaras irgi netrukdo gėrėtis pavasariu...

Įsibėgėja dienos, ilgėja... Rytais vis anksčiau ir anksčiau sulutė šypsnius dovanoja...

Ant kalvelės šalpusniai, tarsi saulutės atspindžiai. Pamiškėjėse žibuoklynai. Net stirnos, ir tos į pamiškę saulute pasigrožėti išlindusios... Nektaras akims, iki apkvaišimo.

Tiesiog nuodėmė sėdėti namie...

Labas, PAVASARI!