Vaikas pirmą kartą nusprendė savarankiškai apsiauti batuką? O gal pirmą kartą paėmė į rankas šakutę ir bando valgyti su ja pats? Puiku! Pasidžiaukime mažųjų pastangomis ir jokiu būdu nesistenkime to padaryti už vaikus patys.
Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė, “Invito”
Padėti tik tada, kai vaikas prašo pagalbos
Jeigu mūsų dviejų metų vaikas nori pats užsidėti kepurytę, užsisegti striukytę, nereikėtų jam padėti arba skubinti, kad jis tą darytų greičiau, nes mes, suaugusieji, neturime laiko. Mamytė, auginanti tokio amžiaus vaikus, turėtų žinoti, kad su tokio amžiaus vaiku išėjimas į lauką gali užtrukti ilgiau, negu ji eitų viena, ir turėdama tai omenyje, ji turėtų planuoti daugiau laiko išėjimui.
Geriausia yra palaukti, kol jis pats užsisegs sagutę, užsidės kepurytę, arba padėti tik tada, kai vaikas paprašo pagalbos. Taip darydama mama investuoja į sėkmingą vaiko ateitį, kad jis ateityje užaugtų savarankišku žmogumi.
Neigiama patirtis irgi yra vertinga
Vienerių metų vaikas pradeda vaikščioti įsikibęs į mamos ranką. Jei vaikas nori pats paleisti ranką, ir bandyti eiti pats, reikia leisti jam tai padaryti, nestabdyti jo. Be abejo, vaiko kelyje negali būti pavojingų kliūčių, turi būti uždarytos viso durys, langai, ir taip jis apsaugotas nuo traumų. Tačiau nuo visų įmanomų kampų jo tikrai nereikia saugoti. Neigiama patirtis yra taip pat labai naudinga vaikui.
Kai jis krenta, neturime jam visur pakišti pagalvės, jis turi žinoti, kas yra aštrus kampas, ir tik užsigavęs, pajutęs skausmą, jis kitą kartą jo saugosis. Jeigu mama, paleidusi vaikščiojantį vaiką lygioje vietoje, bėga iš paskos ir labai nerimauja, žiūri, kad tik jis neužsigautų, stengiasi, kad jam kelias būtų tik tiesus, tai yra ženklas, kad ji per daug globoja vaiką.
Sudominti vaiką nauja veikla
Dvejų metų vaikai domisi daugiau, negu metų amžiaus. Jie nori patys apsirengti, užsirišti batus, kartais nori patys susišukuoti, išsivalyti dantis. Reikia leisti jiems tai padaryti. Tuo tarpu, kai matome, kad vaikas neima pats šaukšto, negeria iš puodelio, ką jis turėtų daryti būdamas dvejų metų, mes turime jį sudominti nauja veikla.
Duoti šaukštą, parodyti, kaip yra valgoma, kad jis bandytų pats daryti, nesvarbu, kad liks purvinas po savarankiško valgymo arba sugaišime tam daugiau laiko.
Skatinti kalbos raidą
Trejų metų amžiaus vaikui sparčiai vystosi kalba. Kartais mamos per ilgai užtrunka tame periode, kai jos supranta savo vaikų kalbą, ir neskatina kalbos vystymosi. Suprasdamos, ką sako jų vaikas, mamos neskatina vaiko mokytis naujų žodžių, plėsti žodyno. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu mamai ne suprasti, ką vaikas kalba savo kalba, o atvirkščiai, skatinti, kad pasakytų žodį toks, koks yra iš tiesų. Tai iš tėvų reikalauja laiko ir kantrybės.
Daugiau skirkime laiko buvimui su vaikais
Šiandien gyvenimo tempas intensyvus, mes siekiame karjeros, per mažai laiko praleidžiame su vaiku ir per mažai skatiname jo savarankiškumą. Per mažai dėmesio skiriame veikloms, kurias galime atlikti su vaiku. Štai trejų metų vaikas pats gali išsivalyti dantis, susišukuoti, be mūsų pagalbos. Kartu su tėvais jis gali išmaudyti šuniuką.
Mes negalime iš trimečio tikėtis, kad jis pats susiplanuos dienotvarkę, pasirūpins dienos režimu, tačiau yra veiklų, kurias jis galėtų atlikti pats. Jeigu mes kartu su vaiku išmaudysime šuniuką, tikėtina, kad po kelerių metų jis tą atliks pats. Jeigu mes to kartu nedarysime, jis pats negalės to atlikti vėliau.
