Klausant daugelio tėvų pasakojimų, galima daryti išvadą, kad vaikučio pratinimas prie puoduko - itin sunkus darbas. Bet ne visada. Svarbiausia - sulaukti tinkamo amžiaus. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra, tačiau patariama vaikutį pratinti prie puoduko, jam sulaukus 1,5-3 metų.
Anot psichologų ir kineziterapeutų, pradėti pratinti prie puoduko galima tik tą vaiką, kuris:
-įsisavino visus motorinius įgūdžius, t.y. jis jau ropoja, sėdi gerai, savarankiškai moka vaikščioti;
-pabunda ryte su sausomis sauskelnėmis;
-dieną pakankamai ilgą laiką gali būti sausas, maždaug 2-3 valandas, be to, jis jau reguliariai nusilengvina;
-sugeba suprasti ir įvykdyti paprastus prašymus;
-susipažinęs su aplinka, kur viskas vyks;
-gali vienoje pozoje ramiai išsėdėti apie 2-5 min.
-gali pats apsimauti ir nusimauti kelnaites;
-parodo, kad šlapios kelnaitės jam nemalonios;
-rodo norą būti nepriklausomu;
-didžiuojasi savo pasiekimais;
-žino, kaip atrodo puodukas;
-matė, ką tualete daro tėveliai, ir supranta, ką reiškia pasišlapinti, pakakoti;
-rodo susidomėjimą ir kitais veiksmais, kurie atliekami vonios kambaryje, pvz. žiūri, kaip mama eina į tualetą, kaip persirengia;
-fiziškai ir verbaliai rodo, kad jam reikia į tualetą, pvz. inkščia arba žodžiais pasako.
BET vieno kurio nors požymio, liudijančio apie tai, kas vaikas pasiruošęs draugauti su puoduku, nepakanka - reikia bent daugelio iš jų. Svarbu, kad patys tėveliai būtų pasiruošę vaikučio "avarijoms" bei pratinimuisi prie puoduko, kuris gali nusitęsti ir iki kelių mėnesių.
Atminkite! Vaikas, kuris mokomas pratintis prie puoduko, to išmoks tikrai iki trejų metų!
Sėkmės!
