"Mamyčių klubas" lankėsi viename iš seminarų tėvams, kuriuos rengia Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Šiandien tęsiame temą, kaip vystyti vaikų gabumus ir talentus.
Kaip atpažinti vaiko talentus ir juos vystyti I dalis
Mokykime vaikus mąstyti kūrybiškai II dalis
Seminaro lektorius - LVJC neformaliojo vaikų švietimo mokytojas Vaidas Mašidlauskas.
Gabumų kriterijai:
-Pranašumas – žmogus vienoje ar keliose srityse turi būti pranašesnis už savo grupės bendraamžius
-retumas – gabumai būdingi tik nedaugeliui grupės bendraamžių
-aiškiai pastebimi gebėjimai – išskirtiniai ir reti žmogaus gebėjimai turi būti aiškiai matomi ir patvirtinami validžiais įvertinimais (t.y žmogus negali tik teigti, kad turi tokių sugebėjimų)
-produktyvumas – žmogaus veikla turi duoti tam tikrų rezultatų ar teikti galimybę sukurti konkretų produktą
-vertingumas – žmogaus atliekamą veiklą aukštai įvertina visuomenė.
Vaikai, kurie nuo vaikystės lavina sugebėjimus, pasidaro konkurentabilūs, lyginant su tais, kurie nėra tokie gabūs vienoje ar kitoje srityje. Jei sugebėjimų nevystys talentingas vaikas, tuomet mažiau gabūs vaikai, kurie vysto juos, gali tapti pranašesni.
Kiekvienas žmogus ir vaikai turi savo asmenybės vertybes. Jei šeimoje vienodai auklėjami trys ar daugiau vaikų, jie visi turi savo skirtingas vertybes.
Kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi?
Pasitikėjimas savimi – tai žinios ir įgūdžiai. Pvz., aš savimi nepasitikiu pyragų kepimo srityje, nes neturiu žinių nei įgūdžių. Todėl tam, kad įgytume pasitikėjimo savimi, reikia žinių, kas yra kepimas, receptai ir praktikos.
Norint ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, reikia pirmiausia paaiškinti, kokios žinios yra toje srityje, ir reikia turėtų įgūdžių. Pavzydžiui, vaikas nepasitiki savimi piešimo sirtyje, tačiau jeigu lankys piešimo būrelį ir ims daug piešti, įgaus vis didesnį pasitikėjimą.
Pasitikėjimas savimi daro įtaką mūsų vertybėms. Tai pagrindinė priežastis, kodėl du vaikai (net gi dvyniai) užaugę yra skirtingi, turi skirtingus gabumus ir vertybes.
Kaip padėti vaikams ugdyti sugebėjimus, kad jie užaugę būtų laimingi?
Mes dažnai galvojame, kad vaikai jau vien dėl to, kad jie yra vaikai, jau yra laimingi. Tačiau vaikai kitaip mąsto, juk jie visi nori tapti suaugusiais :) o ne vaikais.
Kaip padėti vaikui atrasti sugebėjimus:
-leisti jam bandyti, patirti, sužinoti.
Psichologai, nagrinėję įvairių tautybių šeimų tradicijas ir elgesį, štai ką pastebėjo. Pavyzdžiui, kuo skiriasi žydų motinų elgesys su vaikais nuo mūsų, lietuvių ar kitų tautų? O gi žydės motinos vaikus nuo mažens veda tai į vieną, tai į kitą būrelį. Jos stebi, kur vaikui labiausiai patinka. Juk vienas iš laimės komponentų – daryti tai, kas patinka. Reikia duoti vaikui pabandyti viską.
-stabilumo mitas
Mūsų kultūroje laikoma dorybe, kai žmogus, kažką pradėjęs, darbą pabaigia iki pabaigos. Ar tai teisinga? Jei tau nepatinka darbas, kodėl aš turiu baigti iki galo. Turiu tikslą, siekiu, bet suvokiu, kad man to nereikia, tai kodėl aš per kančias turiu viską užbaigti, nes man to nebereikia. Nes visuomenėje toks požiūris, kad pradėjęs turi užbaigti. Stabilumo mitas – siekti tikslo bet kokia kaina, net jei man to nereikia. Tai nėra teisinga.
-Sugebėjimas išgirsti vaiko draugų, mokytojų ir aplinkinių nuomonę
Labai sudėtinga atskirti, kai vaikas sako: aš nenoriu. Pavyzdžiui, nebenoriu lankyti vieno ar kito būrelio. Tėvams reikia išsiaiškinti kodėl – ar kaltas vaiko mokytojas, treneris ar muzikos mokytoja, ar nepakankamas noras. Pirma, sugebėkite išgirsti vaiko draugus.
Vienas iš tikslų bendrauant su vaiko draugais – išgirsti informaciją, kas patinka mūsų vaikui, kas jam sekasi. Klausyti neužtenka, reikia girdėti. Vaikai tai pasako, reikia tik išgirsti.
Mums reikia pažinti vaiko sugebėjimus. Ką mes galim padaryti gero savo vaikui, kad jis atrastų save ir vystytų savo sugebėjimus? Privalu nueiti pas mokytojus ir paklausti jų apie jūsų vaiko sugebėjimus.
Jei mokytojas pasako, kad vaikas turi sugebėjimus šokiams, tėvai iškart galvoja, kad vaikas lankys liaudies ratelius ar pramoginius. Tačiau išeikime iš savo stereotipinio mąstymo ribų. Vaikas neišlavins savo sugebėjimus, jei tai vers daryti tėvai. Gal vaikui patinka hip hopas arba kažkas kitas.
-Bendravimas su vaiku
Vidutiniškai tėvai su savo vaiku bendrauja 7 min. per dieną. Kiek jūs bendraujate su vaiku? Ar tik paklausiate, kaip jam sekėsi ir kokiu pažymius parnešė.
-Pagalba motyvuojant (ne stimuliuojant).
Kuo skiriasi motyvacija nuo stimuliacijos? „Stimulus“ graikų jkalba – lazda su nusmailintu galu. Kai asilui pakabiname morką – tai motyvacija, o kai jam baksnojame, jau yra stimuliacija.
Ne kiekvienas suaugęs sugeba save motyvuoti, o čia vaikai. Todėl mūsų pareiga – padėti jiems.
