Kiekviena būsima mama galvoja apie tai, koks bus gimdymas – kiek ilgai truks, lengvas ar sunkus. Suvokiame, kad susitikimas su kūdikiu bus nepakartojamas, taigi galime iškęsti visus skausmus. Tačiau vis tiek sunku įsivaizduoti, ką reiškia gimdyti.
Papasakok…
- Ar buvo baimių prieš gimdymą? Ko labiausiai bijojai?
- Kaip jas įveikei?
- Kas padėjo – vyras, draugė, mama, rami muzika, o gal buvai visiškai viena?
Konkursas vyks iki lapkričio 11 dienos.
Atsiųsk savo pasakojimą, kuris, be abejonės, padės visoms būsimoms mamytėms – ir laimėk PRIZĄ:
Pakvietimus dviems į Vilniaus kinoteatro "PASAKA" šeimos seansus, kurie vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Tikslų seansų laiką ir rodomus filmus galite sužinoti aplankę kino teatro „Pasakos“ puslapį internete www.kinopasaka.lt
Istorijas siųskite per Mk mygtuką:
Kai pamačiau dvi juosteles ir vyro tokį paslaptingą ir džiugų žvilgsnį ... aš išsigandau, kad iškart bėgau į miegamąjį po patalais ir verkiau. Kad ir kaip juokingai skamba, bet jaučiausi kaip ,,prigauta". Kai susivokiau kas įvyko, nusiraminau ir apsidžiaugiau išlindau iš patalų o tada jau žiūrėjo į mane nustebusios vyro akys. :-) Nėštumas buvo gan sunkus.Visus 5 mėnesius sąžiningai po kelis kartus į dieną ,,pravėmiau", o pykinimo jausmas buvo pastoviai.Vėliau pykinimas aprimo bet tada jau stipriai rūgštis kilo. Pripratau, susitaikiau ir laukiau tos dienos kai jau viskas baigsis. Iš tikro labai bijojau nors visiems sakiau kad nebijau. Palaikė tik viena mintis, kad kitos ištveria ištversiu ir aš. Praėjo vienas terminas pagal mėnesines po to kitas pagal echoskopą ... ir nieko ... Nuvykus apžiūrai nustebau, nes pasakė kad jau 5 cm atsidarymas o jokio skausmo nejaučiau. Namo jau nebe išleido ir tik pasakė kad šia naktį galiu gimdyt. Oje kaip širdis suvirpėjo ... Kuo artyn ėjo naktis tuo labiau stengiausi įsiklausyti į skausmelius, nes buvau jau rimtai įtikėjusi kad būtent ta naktį ir gimdysiu. Deja apsirikau t.y. negimdžiau. Kaip daugelis žino po kaklelio apžiūros daugumai paskausta o maniau kad visiskai silpnai sauda o man skaudejo įvardysiu ,,nesmagia" tai maniau jau pradžia. Pasiskundusi seseliai buvau truputį išjuokta ir gražiai išprašyta eiti miegoti. Pamenu supykau... Ryte jau jokio skausmo ir vėl išsiūsta į apžiūra. Tie patys 5 cm bet jau pasiūlyta gimdyti. Sutikau ir eidama į gimdyklą galvojau ,,na kaip aš jums gimdysiu jei nieko neskauda". Šiaip tai daug informacijos per nėštumą buvau prisiskaičiusi, bet matyt iš jaudulio viskas nublanko :-D Taigi nuleido vandenis 11 val ir po 10-15 min prasidėjo skausmai, bet su jais grįžo ir vėmimas. Ech nė pabaiga ramiai nepraėjo. Gerai kad vyras buvo šalia... Labai padėjo įjunkt vonios šviesą :-D Paskutinė daktarės apžiūra 7-8 atsidarymas ir po valandos gimdysim. Bet tik praėjus 10-15 min pajutau kad jau kažkas nebe taip. Liepiau vyrui kviest daktarę nes jau gimdau, o jis tik jau ruošiasi eiti kvieti bet ne ... apsisuka ir grįžta ir sako,,juk sakė kad dar tik po 1 val". Oi kaip tada ant vyro užšaukiau, nes nebegalėjau ištverti nestūmusi. Kaip palengvėjo kai visa komanda su baltais chalatais pasirodė, pasijutau saugesnė. Keletas stūmių ir akušerės ištarti žodžiai ,,sandra ar tu verksi ar stumsi"14,25 val gimė sveika maža dukrytė.
mes su daugu laukem kada as pastosiu bet vis nieko,jau galvijom kad nesulaukisim mazo stebuklo ,nuleidom rankas bet poto mane labai pikino tauke ant suraus velavo menesines...ryte atsikelem ir daugui pasakiau kad kazkas netaip jis gerit nupirko estumo testa ir padarem jis ir suzinojau kad laukuosi labai abu apsidziaugem.,,jis man nestumo testa atnese ir roze=) as ta pacia diena nuejau i ligonine pasitikrint ir buvo jau 5,6 savaites,tada pranesem giminem,laukem tada kada jau gims kaip buvo man 7men pasake kad mergyte bus aisku is laimes pasiverkiau ir daugas labai laimingas buvo,man nustate kad gydisiu spalio 10 bet pagimdiau rukseji 21d saremei prasideji 18do 21 d per saremiusdaugas buvo sale tik gimdziau viena isejo jis jam buvo baisu.ir gimzizu 1h pavargus buvau jiegu mazai turejau.,bet gime gazi sveika mergyte mum sat
Vaikučio bandėm susilaukt 1.5m.Ir vieną dieną pajutau,kad kažkas yra ne taip,savo antrai pusei sakau: "perkam nėštumo testą",o jis sako palaukim kaip bus taip.Bet aš vieną dieną neištvėriau ir nusipirkau testą.Pasidariau ir jis teigiamas.Nepatikėjau,bet iš to džiaugsmo pradėjo riedėti ašaros,kad po tokio ilgo laiko pavyko pastoti.Ta diena buvo laimingiausia.Susiorganizavau kelionę pas daktarę.Apžiūros metu ekoskopu ji pasakė kad vaisiui yra 7sav.Parodė ant ekrano mažylį,nors tiek jo ten ir matėsi😀,akys prisipildė ašarų.Išėjus iš kabineto pasakiau kiek laiko mažyliui.
Visas nėštumas praėjo puikiai.Turiu dvi išvaržas bijojau dėl jų gimdyt.Ėjau pas daktarus klausinėt ar nebus kokių kompikacijų,bet mane nuramino.Iki 32sav nežinojau ko laukiuosi,nors iki pat gimdymo nenorėjau sužinot.Bet ekoskopijos metu daktarė sako ar matai tėveli dvi pupas?Iš pradžių nesupratom kas tos pupos😀O pasirodo tai berniukas.Labai bijojau gimdyt.Mama gimdydama mane nukraujavo tad bijojau,kad man tas pats neatsitiktu.Daktarė pasakė,kad gimdymas turėtų būti gruodžio 11d.Laikas ėjo labai greitai čia jau ir gruodis.Gruodžio 8d vakare man suskausta šoną,toks jausmas kad vaikas galva stumiasi į apačią.Nuvažiavom į ligoninę.Po daktarės apžiūros paleidžia mane namo su 1cm atsidarymu.Tipo nieko rimto.Kitą dieną namuose skaudena galva lyg spaudimas sukilęs.Išsiverdu kavos su sausainiais sau geriu. Vyras po darbo sugrįžęs valgo.Aš sėdėdama ant fotelio sakau:"bėga".Tada jau sukilom abu.Skambinu mamai ir klausiu ar važiuot i ligoninę kai nubėga vandenys ar dar plaukt.Ji pasako,kad važiuok nieko nelaukdama. Išvažiuojam i ligoninę.Pakeliui nubėga likusi dalis vandenų.Ligoninėje apžiūri ir paguldo į gimdymo palata.18val pas mane 2cm atsidarymas.Vyras palaiko man kompanija skausmų jokių.net apsidžiaugiau.Bet laikas eina ir skausmai didėja.Pas seselę jau prašau nuskausminamųjų.Mane apžiūri ir dar tik 4cm atsidarymas.Suleidžia nuskausminamuosius ir skatinamuosius.Tada "džiaugsmas"ir prasidėjo.Gerai,kad vyras buvo šalia.Mane labai palaikė,liepė apie skausmą negalvot primindavo man tai kas buvo geriausia ir gražiausia.23:45 prasidėjo gimdymas.Vyras laikė už rankos ir man taip padėjo.Nors sakiau,kad mirsiu bet...Viskas baigėsi gerai 00:15 gimė berniukas.Buvau šoke.Atsigavau po gimdymo tik po pusvalandžio.Vyras vaikutį laikė visas tas 2val.Buvo gražu žiūrėt.Esu jam dėkinga,kad man padėjo išgyvent visus skausmus.
😉)))) uoj linksma istorija, matot kaip fainai buna gimdymo metu😀)))
Uoj mamulės... Pastojau. Visas nėštumas buvo skraidymas padangėmis. Vyras lepino, ne duok Dieve su troleibusu man tektų važiuoti per gripo epidemija!! Ne duok Dieve negausiu ko užsimaniau naktį!! Baisus dalykas jam atrodė ir nervai dėl smulkmenų...žodziu rojus, auginau pilvelį šiltnamio sąlygomis. Atėjo diena gimdyti, bet veiklos kaip nėr taip nėr. Teko skatinti. Aprengė baltais "marškiniais"...tada tik supratau, kad einu GIMDYT! Iki tol gimdyti VISIŠKAI nebijojau. Pradėjau drebėt, nervuotis, nieko nežinau...Bet vis galvojau, kad jau ŠIANDIEN aš būsiu MAMA!! Visą laiką šalia buvo vyras. O jis labai linksmas, juokauja. Slėpė savo begalini jaudulį, mačiau.. Bet buvo linksma 😀)) Fotografavomės, klausėm muzikos, rašėm sms draugams, tėvams... Labai juokinga akušerė papuolė 😃 BET kai sąrėmiai tapo vos pakenčiami.... (Beje, buvau nusprendusi gimdyti be nuskausminamųjų.) vyras ėmėsi psichologijos 😀) Kai tik ateidavo sąrėmis man liepdavo sukaupti visą dėmesį į vieną koją, kad ji nebūtų įisitempusi. Po to į ranką, po to į kitą koją.... tapo kaip koks žaidimas. Tas "žaidimas" man patiko ir puikiai viską ištvėriau, tik kad ant galo mažius pasirodė ITIN didelis palyginus su mano dubeniu...Teko vistik cezariuoti. O kai pamačiau savo mažąjį...manau man pritars visos mamos, kad tas jausmas neapsakomas žodžiais.. Tooooookia laiminga buvau... verkiau džiaugsmo ašarom upeliais 😀 Dar dabar vis prisimenu tą jausmą, nenoriu, kad kada nors išblėstų..
Beje per gimdymą neapsiėjom be nuotykių 😃 Jau sąrėmiams įpusėjus atsiguliau į vonią silto vandens.. Vyras ten visaip dušo srove man lengvina sąrėmius, akušerė trumpam kažkur nubėgo...O aš su koją užspaudžiau kažką, nes pradėjo kauptis vandens perteklius vonioj 😃 Nemokėjom atkimšti ir pradėjo vanduo bėgti per kraštus! Vyrui buvo liepta niekur neiti. Uoj prisijuokėm..
Asmeniškai man gimdymas atrodė baisus iki gimdymo. Gimdymo metu tik bijojau, kad mažiui kas neatsitiktų. Mano kleckui 8 mėn, o jau norėčiau vėl pilvelį paauginti.. 😀 Būsimos Mamytės, NEBIJOKIT, atsipalaiduokit, jauskitės komfortiškai, nieko ten baisaus. Na skauda tą pilvuką, bet tikrai galima ištverti, juolab, kad dabar nuskausmina. Sėkmės, Mamulės!!!
as manau, kad gimdymas yra naturalus dalykas, as viiskai nebijojau gimdymo, tiesiog man tai reiske pasimatyma siu vaikiuku, laukiau jo nerealiai....
gulejau 10 d ligoninej siu skaudanciu pilviuku, ir svajojau kad greiciau mane is jos isleistu😀
Pries miega nuejau su palatos drauge i dusa, tada isgerem po sauksteli konjako, kuri atveze vyras😀))
ir jau nakti abi skaiciavom saremius😀))
zinoma skaudejo nerealiai, gydytojai sake kad be epiduro kazin ar istverciau tooki skausma, nors ir epiduras beveik man nepadejo nes esu alergiska analgetikams, bet nors kiek nuskausmino😀)
gimdziau 16val tiek pirma tiek antra dukryte😀))
bet atsimenu viska be jokios baimes...galbut todel kad abu kartus kartu buvo vyras....
gimdziau pirma,kol neprasidejo skausmai,tol nesusimasciau kaip viskas vyks,bijojau kad galiu nualpti tokiu fraziu kaip pasakis gydytojas sulaikyk truputi ir to nesugebesiu padaryti,kad per pati gimdyma gali kilti dideliu komplikaciju,kad neteksiu samones ar vakelis gali apsisukti ar uzstrikti,nes pries pati gimdyma nemiegojau visa nakti ir atejus tai akimirkai atrodo jau nebeturejau jegu o dar viskas buvo pries akis.skausmai buvo gana stiprus ir atrode nebepakeliami,bet labai padejo dirbantis ligonineje kolektyvas,kuris ir nurmino,ir padejo kuo galedami,kad butu kuo maziau skausmo,o kai viskas baigesi uzpludo lengvumo pojutis ir pasigirdo dukrytes pirmasis verksmas.
as asmeniskai tai truputeli pasikankinau 😀 vienu zodziu buvo kaledos ,susede su draugais iki 4ryto gal prasedejom, na zinoma visi truputeli lengvai apgirte buvo, kaip ir mano vyras 😀 o mums nuejus miegoti,gal 5 ryto saremiai prasidejo.... tai apsirengiau vyra istempiau is lovos dar pati nuvairavau ir pagimdziau tik po pietu....... nes gimda ne kiek neadsidare,tai operacija dare.... baimes tikrai nejauciau, tik viena mintis buvo ,kad viskas greicia baigtusi, nes labai lauze nugara .....
Kai dar nesilaukiau oi kaip bijojau to momento kai reikes gimdyti, bet... Pastojus apie tai skaiciau daug literaturos, domejausi kaip butu galima sau padeti siuo metu,, ieskojau informacijos kaip jauciasi vaikelis kai vyksta sis procesas, domejausi aromaterapija, masazais, pozomis, lankiau kursus. Ir tai amn suteike ramumo. Net pati tuo negalejau patiketi, nes esu is bailiuku. Todel pasiulyciau kuo daugiau apie tai dometis, zinoti kaip tai vyksta ir ieskoti sau tinkamu budu ir busite ramios. Nes tik nezinomybe sukelia baime. Sekmes visoms kuriu laukia pirmasis susitiimas su ju mazyliais. TAI svarbiausia.
nebuvo laiko kada bijoti😉kaip pradejo pilvukas kieteti nuvykau i gimdykla buvo 7cm atsiverimas tai palaukiau pora val pasprendziau kryziazodi gimdykloi ir tik pajutau toki dideli nora pasitustyti net burnoi saldu pasidare tik stumtelejau ir jau baigtas reikalas leliukas ant krutines man patiko😉
saunu... bet ar panasaus konkurso nebuvo?
Aš manau, kad nereikia bijoti, reikia nusiteikti, kad viskas bus gerai ir greitai 😀 Aš tiek pirmą, tiek antrą dukrytę gimdžiau po 2,3val ir abiejų gimime dalyvavo draugės, antrą kai gimdžiau, tai draugė pasakė, na dabar žinosiu, kad čia nieko baisaus ir tikiuosi, kad visos taip gimdo 😀
Pries gimdyma nebijojau,kasko labai rami buvau.Per gimdyma biski sunerimau,o dabar turiu 29d suneli...Ir jau kita galeciau gimdyti😀 visai nebuvo baisu ir skausmai pakenciami😀
as nebijojau visaj gimdymo , o va dabar jau bijoc😃 ir da kaip, vien del gimdymo nebenoriu pastot...
as manau, kad ir kokia ta baime gimdymui didele, ja gali iveikt kiekviena moteris, juk gamta mus taip sukure😉 be to, reikia galvoti apie ta ateinanti angeliuka, ta maza stebukliuka, kuri nesiojame net 9men savyje😉 siaip tai pagalvojus, vyrus net pavydas turetu apimt, juk jie negali patirti viso to, ka patiriame mes, moterys, mes, mamos😉 dziaugiuos, kad esu moteris ir jau mama!😀
as jau sava puske baigiu prigazdint 😃 tur lapkriti gimdyt 😀
*sakiau
Mano viena draugė klausė, ar taip baisu gimdyti ? Skaniau ne visom vienodai, nenoriu nuo motinystės atbaidyt 😃
Pamenu rašiau ir laimėjau dar su kitomis mamomis, tad ir nedalyvausiu, juk daug naujų mamyčių yra, kurios norės pasidalinti savom istorijom 😉
as sudalyvausiu 😀