Jau nuo pat pirmųjų dienų, kai tik grįžome iš ligoninės namo, bandžiau Anai rodyti juodai baltas korteles su gyvūnėliais. Tačiau negalvokite, kad ji į jas žiūrėdavo ar kaip nors kitaip reaguodavo - tai patikdavo man, bet dar tikrai ne jai. Ji daugiau dėmesio skirdavo, kaip aš juokauju, savo nematomiems draugams: visa sustingusi, svajingai žiūrėdavo kažkur į tolį ir jokios mano kortelės jai neegzistavo.
Tuomet ji atrodydavo tikra svajotoja. Ir pati ne kartą bandžiau nukreipti akis į tą pusę ir pabandyti suprasti, kas ten taip nepaprasta... Na, bet įdomybių baltutėlėje sienoje galėjo surasti tik ji. Gal todėl ir sakoma: grožis slypi paprastume?..
Dabar Anai - du mėnesiai. Nors ir buvau išsikėlusi aiškų tikslą - būtinai prisiminti svarbius jos gyvenimo pokyčius ir visus pirmus kartus, šį tą jau būsiu praleidusi ... Mhm, taigi, kada ji pradėjo domėtis žaislais?.. Šito nespėjau suprasti, bet vieną dieną, iš žaislų dėžės traukdama spalvingą čežančią knygelę, pačiai sau netikėtai ištariau:
- Na, štai, brangioji, čia juk tavo mėgstamiausia!
... mėgstamiausia?.. Net negaliu patikėti! Kada ir kaip ji tokia tapo?
Faktas - mes jau tikrai turime mėgstamus žaislus, tuos, su kuriais ,,susikalbėti" Anai sekasi geriausiai. Žaislų pilna dėžė (,,paveldėjome" iš mažųjų draugų - labai visiems dėkojame!), tačiau akivaizdu, kad vieni jau spėjo tapti favoritais, o kiti dar ramiai laukia savo eilės. Ir mamos skonis įtakos tam visiškai neturi: man tokie gražūs pastelinių spalvų žaisliukai dukrai dar, deja, nedaro jokio įspūdžio...
Savo žaislų istoriją pradėjome nuo ryškių, spalvotų kortelių (juoda, balta, raudona) su gyvūnėliais. Keletą jų prikabinau šalia vystymo staliuko ir pastebėdavau, kad Anai ta vieta pradėjo patikti. Dar iki šiol ji ten visada nurimsta, nes spalvoti draugai neleidžia nuobodžiauti.
Kiek vėliau akytės pradėjo sekioti spalvingus barškučius, mėgstamiausias - raudonas ir labai labai garsus, gal kiek pergarsus ausiai, bet labai patinkantis ausytei.
Tada atradome spalvotą knygą: visai netikėtai gautą knygelę parodžiau mažajai, tiesiog iš smalsumo norėdama pavartyti pati, ir, mano nuostabai, ji sekiojo akytėmis ryškius paveikslėlius! Taip ir parsidėjo mūsų knygų ,,skaitymas".
Stengiuosi visus žaisliukus įdėti jai į delniuką: išlaikyti juos dar nelabai pavyksta, bet paliesti ir susipažinti jau puikiai. Be to, vos tik žaisliukas pasiekia delniuką, iškart rankytė su žaislu keliauja į burnytę.
Aš dar vis negaliu patikėti! Mažajam žmogeliukui dar tik du mėnesiai, o jau tiek pokyčių!
O ir man taip smagu stebėti, kaip viskas greitai keičiasi. Prašau laiko, kad bent trumpam sustotų ir leistų kuo ilgiau mėgautis tokiais mažais ir kartu tokias dideliais mūsų atradimais...
Smalsu, nuo kokių žaisliukų pradėjote Jūs?
Smagių žaidimų,
Viktorija,
,,Viktorijos masažai"
??
Mielumas❤️
Mielumas?