Mūsų šeimoje dviguba rugsėjo 1-oji

Šiais metais mūsų šeimai ypatingesnė nei anksčiau. Pirmą kartą lopšelio duris pravėrė mūsų mažoji Erikutė. Jaudinausi turbūt labiau nei ji, prie durų vos neapsiverkiau, toks jaudulys užplūdo.

Rytas, jau pastebėjau, kad mūsų mergina, kai reikia kur nors važiuot, eit, miega iki paskutinės minutės. Ne išimtis, ir šis rytas, teko net žadint.

Po visų rytinių procedūrų puošiamės, ruošiamės savo šventei

Na štai liko tik smulkmenos ir keliausim

Darželyje mus pasitinka papuoštas kiemas, skamba muzika, nuotaika puiki, išskyrus tai, kad man kyla gumulas gerklėj, o akys nežinia nuo ko: lietaus ar ašarų sudrėksta...

Na štai mamos jaudulys įveiktas, žygiuojam į savo grupę. Labai džiaugiuosi, kad mano mažoji lankys tą pačią grupę, kurią lankė sūnus. Taigi atiduodu savo mergytę į svetimas, bet jau pažįstamas ir geras rankas.

Kai po kelių valandų nuėjau parsivest savo panelytės, truputį buvau šokiruota. Tikėjausi, kad pamačiusi mane dukrytė puls į glėbį ir nebepaleis, o ji ramiai pribėgo, papasakojo įspūdžius ir liepė man eiti, mat ji nusprendė dar pasilikt. Tikiuosi, kad ir kitos dienos bus tokios pat lengvos ir be išsiskyrimo ašarėlių.

Palydėjus Erikutę skubu namo, nes į mokyklą reikia palydėti sūnaitėlį. Nors jam rugsėjo šventė jau trečia ir ūgiu baigia praaugt mamą, vis dar nori, kad šią dieną būčiau kartu. Džiaugiuosi tuo, nes suprantu, kad už poros metelių jam mano kompanijos jau gali nebereikti.

Visi būriuojasi mokyklėlės kieme, šnekučiuojasi su seniai matytais draugais ir laukia, kol skambutis pakvies į klases

Į klasę pakvietė ne tik skambutis, bet ir į dangų kylantys spalvoti muilo burbulai

Na o klasėje, vaikučiams teko pasukti galveles, sugalvot palinkėjimą sau ir klasės draugams, o rankelių atspaudais padaryt saulytę, kad ji šildytų visą darganotą rudenį ir ne tik...

Taigi, šią nuostabią dieną linkim, kad ši saulutė šildytų jus ir jūsų mažylius, šildytų širdį...

Blic konkursas "Kaip mes šventėme rugsėjo 1-ąją"