Mūsų kieme apsilankė išdykusi vasara .

Pagaliau vasara! Bet aplankė ji mus tik prieš savaitę... Buvo labai liūdna, kai kalendoriaus  lapelyje pasirodęs birželis, nešė  ne saulės spindulius, o ligą po ligos mūsų dukrytei...

Tad vasarą pasitikome tik prieš savaitę, kuri taip staiga, rodės, pražydo pačiomis įvairiausiomis spalvomis.  Gėlės - didžiulis dukrytės džiaugsmas, nuo kurių ir prasidėjo pažintis su šiemetine vasara:

Auga pievoje aguona,

Jos galvelė raudona raudona.

Bet papūtė vėjas išdykęs stiprus,

Nubarstė aguonos raudonus lapus.

Štai kiek mėlynų gėlių!

Jų praeiti negaliu.

Gal kas žinot, kaip vadinas

Šitas mėlynas gėlynas?

Dobilėliai, dobilėliai

Galveles aukštyn iškėlė.

Džiaugias saulė, šypsos vėjas,

Kad pievelė pagražėjo.

Smilgos smilgelės,

Smagios šluotelės.

Jūs tokios aukštos,

Kaip mano dukrelė!

Ūgį pasimatuojam ir vabaliukų nepamirštam apžiūrėti :

O grįžus į namučius papietauti, pats laikas ir ,,Vabaliukų dainelės" pasimokyti:

,,...Ropi ropi ropinėjam,
Ūsą kraipi kraipinėjam,
Čiuži, čiuži, čiužinėjam
Tarp žalių žolių..."

Bet nuo tos gražiai gėlėtos dienos ir prasidėjo mūsų kieme išdaigos... Nuo tos akimirkos, kai dukrytės rankose atsidūrė pūkuotos pienių galvutės.

Na, pagalvojau, šitie parašiutai kitąmet ,,papuoš" mūsų žolyną šiemetinėmis geltonomis išdaigomis...

Kitą dieną mažoji jau sukinėjosi aplink braškių lysvelę... Užmačiusi didoką, dar nenuraudusią, braškę, vedė mus visus pažiūrėti ir prižadėjo skinti tik tada, kai bus raudona raudona. Tačiau kitą dieną ta išbalusi gražuolė ja besigėrint taip ir liko dukrytės rankelėj... Tada ėmėmės visų apsaugos priemonių, kad nebekiltų pagunda čiupinėti,  ir kitai, bepradedančiai rausti braškei, baigėsi visišku laisvės apribojimu:

Dar po dienos, kol darbavausi šiltnamyje, iš ką tik buvusio pilno vandens kibiro paslaptingai ėmė mažėti vanduo... Mano vandens mažėjimo paieškos baigėsi ties čia:

Dukrytei laaabai prisireikė gėlių darželio! Mums beliko džiaugtis, kad mūsų gėlynėlyje dar nespejo nė viena gėlė pražysti, nes, ko gero, visos būtų atsidūrusios mažosios gėlių darželyje.

O vakar...vakar  atrado nuo pernai užsilikusias kreideles... Ir, nepanorusi žydėti ant keleto pilkų plytelių,  vasara atsidūrė ant mūsų namo sienos!

Tad pasakykite dabar man,  kuri labiau išdykusi - mūsų dukrytė ar į  kiemą atbėgusi vasara ?

Ir panašu, kad išdaigos dar tik prasideda, nes mūsų kiemą vasara aplankė tik prieš savaitę :)...