Mūsų auksinis ruduo

Vos vos... taip sunkiai ir taip lėtai pradėjo kristi lapai rudeniniai...

Suradę juos, mes puolėme šėlioti. 

Vyresnėlis pradėjo krėsti išdaigas, slapstytis... šiaušti nukritusius rudeninius lapus...

Rudeniškoms šėlionėms pasikvietė ir mažylį brolį.

Mažasis išdaigininkas nė kiek neatsiliko nuo broliuko... Bežaisdamas pargriuvo į rudeninę jūrą...

Kokia miela ir rami akimirka po varginančių šėlionių...

Štai, koks nuostabus ir auksinis MŪSŲ gražuolis ruduo...

Mama Kristina (kristinad)