Tuoj tuoj prasidės paskutinis žiemos mėnuo, bet mes dar nenorim, kad ji baigtųsi. Dar nespėjome iki soties pasidžiaugti žiema. Bet stengiamės pasidžiaugti ir mažais žiemužės mums dovanotais džiaugsmeliais,
Žiemužė pašykštėjo sniegelio mūsų gyvenamoje vietovėje. Bet mes ir iš to mažo kiekio, tradicišlai, kaip ir kasmet, lipdome senį besmegenį. Na tai kas, kad jis nedidutis, na tai kas, kad šiek tiek murzinas…
Taip pat ir šiokią tokią gynybinę tvirtovę su draugais surentėm.
O jei yra tvirtovė, tai ir sniego mūšis privalomas...
Nors užlietos pievos, ir jose plaukiojančios gulbės turėtų būti pavasario pranašas, bet šį kartą šiuo reginiu gėrimės viduržiemy. Ir be abejo suskumbame palesinti šiuos gražiuosius paukščius.Niekada nepabostanti pramoga.
Tos žiemos ženklų taip maža,tad Airidas pagalvojo gal žiemą parsivežti namo ir užšaldyti…
Nepavyko... Bet buvo smagu stebėti kaip ledas pažyra į ledines šukes...
Kiekvieną žiemą stengiamės nuvykti į mišką, susikurti laužą, ir pusnų apsupty, gerti arbatą. Šio plano neįvykdėme, nes pusnų dar nebuvo. Bet arbatą gamtoje jau gėrėme, nors sniegelio tik kur ne kur matėsi…
Putotas upelis nusineša sniego gniūžtes…Mesti, mesti ir mesti, nu čia jau kiekvieno vaiko mėgiamas užsiėmimas. Ir visai nesvarbu kiek tam vaikui metų.
Pamiškėje sutikom tokių "egzotiškų" gyvūnėlių. Ir mums jie visai gražūs.
O tokios žaismingos ėdžios laukia nesulaukia išalkusių stirnaičių.
Na ir kas, kad už lango sniego nebėra. Mes ir namuose galime jo pasigaminti. Prireikė tik sodos ir skutimosi putų. Šias priemones Airidas išmaišė, ir beregint turėjo dirbtinio sniego saujelę. O kai sniego yra, o jis dar ir limpa, būtina nulipdyti senį besmegenį.
Dar neteko išsitraukti nei rogių, nei pačiūžų. Galbūt žiemužė padovanos ir šias pramogas. O jei ne, neliūdėsime...pramogų mes vis tiek mokame susirasti...
Labai gražiai laiką žiemą leidžiate 😀👍
😉👍