Štai ir atėjo birželio vidurys, o kartu su juo pasirodė ir pirmosios braškės pas Andrėjos senelius kaime.
naujas-foto-konkursas-stai-kaip-valgau-as-tyrele
Tad po savaitgalio, praleisto kaime, Andrėja grįžo namo ne tik sukasta uodų, bet ir paragavus šviežių, močiutės augintų braškių. Juk močiutė neleido jų niekam skanauti, visus perspėjo, kad pirmosios braškės skirtos Andrėjai.
Abejonių, kad Andrėjai braškės gali nepatikti, man nebuvo, nes praeitą vasarą glostydama savo vis augantį pilvuką, aš jomis save dažnai palepindavau.
Šiandien, kai jau ruošiausi sutrinti paprastą braškių tyrelę, Andrėja nerimavo, norėjo paragauti jų kuo greičiau, o dar kai pamatė, kad mama priešais ją staiposi su fotoaparatu, pradėjo pykti. Bet laikėsi kantriai sukandus dantis.
Atrodė, kad pirmąjį šaukštelį ji pati greičiau pastvertų ir paragautų braškių.
Po pirmųjų šaukštelių Andrėjos nuotaika pakilo, nes priešais save mate praktiškai pilną dubenėlį braškių tyrelės.
Tačiau, kai tyrelė buvo visa suvalgyta, mama gavo barti, kad per mažai jos paruošė.
Dabar belieka laukti kitos išvykos į kaimą.
Andreja jau nuo 7 menesio su aviziniu dribsniu kosyte ragaudavo saldytu braskiu. tai prie ju skonio jau buvo pratus ir reakciju nesulaukem nei tada, nei dabar 😀 del to labai dziaugiames 😀
oho kiek daug suvalge ,mes tai tokio amziaus tik kelias uogytes tedavem 😉