Turbūt žinote, kad papildomas vaiko maistas nesūdomas ir nesaldinamas. Sūdytos, raugintos, marinuotos daržovės, sūdyta mėsa, sultiniai ar sriubos, pagamintos iš koncentratų, nevartotinos.
Jei šeimoje vartojate sūdytą ar aštrų maistą, prieš dedant druską ar aštrius prieskonius dalį maisto, skirto vaikui, reikia atskirti.
Taip pat į kūdikių ir mažų vaikų maistą neturi būti dedama cukraus.
Būtina papildomo maitinimo dalis yra įvairios daržovės ir vaisiai – vitaminų, mineralinių medžiagų, krakmolo ir augalinės ląstelienos šaltinis.
Vitamino C turinčios daržovės, uogos, pvz., įvairių rūšių kopūstai, juodieji, raudonieji serbentai, gervuogės, padeda pasisavinti ne hemo geležį iš augalinės kilmės produktų (pupelių, pupų, lęšių ir nesmulkintų grūdų košių).
Daržovėse ir vaisiuose taip pat yra B grupės vitaminų (išskyrus vitaminą B12). Tamsiai žaliose lapinėse ir oranžinėse daržovėse yra karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Tamsiai žalios spalvos daržovėse taip pat yra daug folio rūgšties, kalio, magnio.
Daržovėse ir vaisiuose yra sveikatai naudingų, neturinčių mitybinės vertės komponentų, tokių kaip antioksidatoriai ir fitosteroliai. Tai yra viena priežasčių, kodėl vitaminai ir mineralinės medžiagos geriau pasisavinami iš daržovių ir vaisių negu iš maisto priedų (ar papildų).
Visos minėtos medžiagos geriausiai pasisavinamos iš šviežių daržovių ir vaisių, blogiau – iš šaldytų ir išlaikytų.
Daržovių, vaisių, uogų patiekalų reikia duoti kasdien. Į patiekalus, gaminamus iš perdirbtų ar išlaikytų vaisių, daržovių, dedamas kuo mažesnis kiekis riebalų, aliejaus, cukraus ir druskos.
Daugelis tamsialapių daržovių verdamos prieš pat vartojimą. Patiekalus gaminant kuo mažesniame vandens arba garų kiekyje, verdant labai trumpai aukštoje temperatūroje, prarandama mažiau vitaminų, ypač vitamino C. Jo ypač daug prarandama, kai daržovių patiekalai vartojami praėjus ilgam laikui po jų pagaminimo.
Parengta pagal: Algimantas Vingras, Rimantas Stukas „Papildomas kūdikių maitinimas: kada ir koks?“
