mes lengvai prisitaikom prie gyvenimo sąlygų

Pasidalinsiu ir aš savo patirtim kaip mums sekasi su mažais vaikais išeiti kasdien į lauką(ir net po kelis kartus).Aš jau augindama pirmą sūnų kasdien eidavau su juo į kiemą.Tada prieš beveik 17 metų vežimėlių pasirinkimas buvo gerokai mažesnis nei dabar.Mums teta padovanojo vežimėlį kuris buvo erdviu lopšiu,dideliais ratais ir gana nemažų "gabaritų".Tad norint išeiti su juo į kiemą tekdavo pavargti,kadangi gyvenom daugiabutyje,9-ame aukšte,tai nors į liftą ir tilpdavo,bet išsisukt laiptinėje į tą liftą ar iš jo sunkoka būdavo.Bet į lauką kasdien.Augindama dukrytes jau turėjau truputį mažesnius vežimėlius,bet man visada svarbu būdavo,kad vežimo ratai būtų dideli ir nebloga vežimo amortizacija,nes daug laiko praleisdavom lauke,tai norėjosi,kad vežimas bet kokiu keliu tiesiog gerai riedėtų,o ne per jėgą jį stumt kreivom šaligatvių plytelėm reikėtų.Tai kažkaip net nežinau ar jau buvau tiesiog įpratus ar kaip,kad net nesusimąstydavau jog laiptinės pirmame aukšte iki lifto esantys keli laipteliai gali sukelt nepatogumų,tiesiog arba užnešdavau vežimą kartu su vaiku arba atbulą apsukus laiptelis po laiptelio užsitraukdavau ir taip į dieną po keletą kartų.Sunkiau gal buvo išsirinkti vežimėlį pametinukam,nes tarp maniškių Elijo ir Roko 1m.3mėn. skirtumas tai ir vienam ir kitam dar reikėjo vežimo.Rinkausi traukinuko tipo,kad tipltume į liftą

Ir su tokiu vežimu dažniausi viena eidavau su abiem vaikais pasivaikščioti ir pati jį ir užsikeldavau ir nusikeldavau su vaikais tuos kelis laiptelius nuo lifto iki lauko durų.Prieš keturis metus persikraustėme į kitą butą,dabar gyvename pirmame aukšte.Atsidarai buto ir laiptinės duris ir tu jau beveik lauke.

Dabar kai nuvažiuoju su vežimu į svečius pas savo tėvus kur iki tol gyvenau ir reikia užsitemt laiptais vežimą,paskui dar į liftą įgrūst tai pagalvoju,kad dabar tikrai man daug patogiau iš pirmo aukšto išeit į kiemą.Tik dabartiniame name irgi yra nepatogių vietų.Pvz.mūsų butas nedidelis būtų galima vežimą laikyt rūsyje,bet į rūsį veda labai statūs ir kreivi laiptai.Taigi vežimėlį laikau bute,kambario kampe,nes koridiorius labai mažiukas.Nepritampysiu aš to vežimo į dieną po keletą kartų tokiais laiptais į rūsį.Iš pradžių mane tie laiptai gąsdino dėl vaikų saugumo kaip jie tik atidarius buto duris gali nesužiūrėt ir nukrist jais,bet kai atsikraustėm mažiausiajam Rokui,nebuvo nė dviejų metukų ir jis visais nelindo prie tų laiptų,net nebandė ten lipt,tai taip ir niekaipjų net neužtvėrėm,o daug kas kai ateina ir pamato tai klausia:kaip čia vaikai nuo jų nenukrenta?Tai tokie mano pastebėjimai.Aš kažkaip linkus daugiau prisitaikyt ir nesudaro man vienas ar kitas nepatogumas labai didelių problemų dėl kurių atsisakyčiau malonumo eiti su vaikais į kiemą kasdien:)