Paskatinamie žodžiai, manyčiau reikalingi mums visiems tiek šeimoje, tiek darbe. Nežinau, kaip kitiems, man labai svarbu,kad mane kas nors palaikytų, padrąsintu, neslėpsiu,kad reikalinga ir kritika, kuri galbūt tą minutę nėra maloni, bet ji padeda augti.
Tad ar mūsų namuose skamba paskatinamieji žodžiai? Taip ir drąsiai galiu pasakyti,kad nuolat.
Jeigu pvz. vaikui nesigaudavo kažką nupiešti pvz. poniuką, aš bandydavau įžiūrėti tame piešinuke kažką ir jei pvz. įmanoma buvo įžiūrėti meškiuką, ją pagirdavau,kad poniukui nupiešė puikų draugą - meškiuką.
Jei anglų ruošiant namų darbus nepavyksta perrašyti užduotus žodžius, pasiieškom žodyne vaiko su klaida parašyto žodžio reikšmę, jei būna- valio, mes išmokome dar vieną žodį ištarti ir užrašyti.
Jei mokyklėlėje pamiršome termusiuką, mąstome ką mums ateityje reikia daryti, kad jis pats atsidurtų kuprinytėje? Mums pasiteisino tokia metodika: su mokytojos pagalba vaikas užsirašo į sąsiuvinį atsineštus daiktelius, kuriuos pasibaigus pamokėlėms, belieka perskaityti ir susidėti į kuprinę. Tad šiuo atveju galima tik vaiką girti ir girti, nes vaikas ne tik termusiuko nepamiršta, bet ir išmoksta daiktelių pavadinimus svetima kalba.
Ankščiau pykdavau, kad nėra kojos kur padėti nuo išmėtytų žaislų. Savo pykčiu vaiko neskatinau (juk ar mes patys šiukšlyne mokėtume tvarką padaryti).Radau išeitį: pusę žaislų išnešiau į rūsį ir dabar, jei pas vaiką kambaryje tvarka, mes leidžiamės į rūsio ekskursiją, prieš tai nutarusios kiek žaislų reikia mums atsinešti. Pvz. jei atsinešime tris, tai tris reikia ir nunešti.
Vaikui leidžiu iš vakaro išsirinkti papamokinei veiklai drabužius, jie neišsirinko, tai parenku tokią, kokios ji pati nepasirinktų, tad gaunasi efektyvus nnoras pačiai išsirinkti, pačiai viską priderinti, žinoma, tuomet pagiriu,kad išsirinko tinkamus pagal spalvą, pagal sezoną, pagal būsimą veiklą pvz. jei nusimato vaikščiojimas po parkus, juk geriau kelnės, nei sijonas.
Po truputėlį bandau išmokyti vaiką pačiam viską dėtis į kuprinę. Pvz. mokytoja pasakė,kad ateinantį trečiadienį reikės sąsiuvinio langeliais, tai pasiūliau paimti tuščią tvarkaraštį ir užsirašyti.Dailei sakė,kad reikės atsinešti prijuostę (nors jau buvau įdėjus, tik niekas neatsinešė,tai napanaudojo ), pasiūliau irgi užsirašyti.
Tad, žinoma, kad vaikas bus nepamiršęs ir turėsiu už ką girti, jei pamirš- dailė bus po kūno kultūros, tai netokia švari bus sportinė apranga (patiko,kad mokytoja siūlo nepersirengti į uniformas), tai žinos,kad reikia skalbti. Duosiu tuomet jai pačiai skalbti, jei neliks dėmių galėsiu pagirti, jei liks-galės dėmeles panaudoti drabužio puošimui pvz. vietoj dėmės galės prisisiūti poniuką, iškirptą iš išaugto drabužėlio, o kai prisūs, galėsiu pagirti (teks man pabaigti jos siuvimą, bet ko norėti, juk mums dar tik septyneri metai).
Galėčiau rašyti ir rašyti mūsų argumentuotus paskatinimus ir pagyrimus. Mes stengiamės nesėkmes, paversti sėkme. Kitaip tariant, kaip unguriukai, bandome išsisukti iš nesėkmės gniaužtų. Juk didieji pasaulio atradimai juk netyčia atrasti? Tad ir mes bandome kažką atrasti...
Juk būna sėkmių ir nesėkmių. Jų buvo ir bus. Negalima nuleisti rankų, o nesėkmę panaudoti, kaip sėkmės pradžią, kurios nieks dar neįžiūri. Tad mes vienas kitą skatiname su pašaliniams atrodančia nesėkme, bet ji mums sėkmės pradžia.
Naudojame ne apstrakčius žodelius" gražu","geras","puikus", o būna panašiai pvz. vyro frazė:"Gintare, nuostabaus skonio mūsų pačių užsiauginta mėtų arbata. Kaip gerai,kad pamiršome nusipirkti kavos" (čia ta Gintarė pamiršo kavos nupirkti).
👍
Išties, yra ko pasimokyti iš Gintarės mamos, kaip nesėkmę paversti sėkme😀. Šaunu👍