Mažųjų Gerber žmogeliukų vaišės

Sveiki, aš Saulė. Dabar man dygsta pirmieji dantukai. Tad aš būnu pikta, irzli, nusiminusi ir nevalgi. Juolab kai šitoks karštis už lango. Bet mano mama nenuleidžia rankų ir rado savo būdą kaip mane pamaitinti.

Kiekvieną popietę mama man pasiūlo vis kitą skanią, saldžią ir gaivią tyrelę. Vis pagalvoju, juk mes gyvename bute ir medžių tikrai neauginame. O ir ant tų, kurie už lango, nei kriaušių, nei obuolių, nei bananų nepastebėjau.

Tiesa, kol laukėme prie gydytojos kabineto nugirdau pasakojimą apie stebuklingą šalį, kurį yra toli toli, už girių, už kalnų. Vadinas ji keistai – Gerber šalis. Joje teka tyro vandens upės, žaliuoja skaisčiai žalios pievos, o medžiai ošia lyg sutartinai niūniuodami lopšines.

Tos šalies gyventojai Gerbukai – maži maži, vos tėčio nykščio dydžio, žmogeliukai. Užtat labai labai darbštūs. Jie čia gyvena jau labai senai, nebuvo tada dar nei mažuliukų, nei tėvelių, nei močiučių. Dar nuo senų laikų jie renka vaisius ir uogas, augina daržoves, košeles verda.

Gerbukai darbus dirba draugiškai, kaip tėtis ir mama namuose: kas vaisius renka, kas juos plauna, kas spaudžia sultis, o kas tyreles maišo. Yra ir Gerbukų, kurie augalėlius laisto, kiti jiems pasakėles skaito – kad sveikesni užaugtų.

Visas Gerbukų darbas sukasi apie mažus vaikelius. Vos tik gimsta mažas košelės valgytojas, Gerber šalyje suskamba varpelis ir ruošia žmogeliukai kraitelį jam: saldžiausias kriaušes sudeda, pačius švelniausius obuoliukus parenka, kuo šviežesnių bananų prideda, dar sulčių stiklainėlį... ir siunčia Gerber šalies fėją vaikučio lankyti.

Kai Gerbukai baigia dienos darbus, visi susirenka dideliame slėnyje, pasitiesia antklodėles ir susėda. Visi ramiai gurkšnoja žolelių arbatėlę ir klausosi, kaip paukšteliai čiulba lopšines. Jos aidėdamos kloniais ir laukais pasiekia mažiausiuosius sapnuose.

Pavargę po dienos darbų žmogeliukai traukia namo, o kitą dieną vėl pluša: sveria, matuoja, verda, ragauja...

Štai kaip atsiranda Gerber tyrelės. Aš vis laukiu laukiu, kada ta fėja atskris, iš kurios pusės tie Gerbukai atbėgs. Tik vis nesužiūriu: mama jau ateina su indeliu rankose.

Visai mažytė skanavau slyvų tyrelę ir namuose

ir kelionėje

Dar mama mane pavaišino obuolio ir banano desertu

Visai nesenai bandė gudrybę: į košę įmaišė vaisių

Bet juk tikros ekspertės neapgausi, tiesa?

Štai prieš kelias dienas, kai man buvo labai labai liūdna, mama ištraukė keistą daiktą, niekada nematytą ir leido susipažinti.

Štai kaip aš susipažinau su naujų draugu Šaukšteliu ir kriaušių tyrele.

Saulės pasakojimą apie Gerber šalį, Gerbukus ir tyrelių valgymo nuotykius užrašė mama Miglė.

{smallpic:nestle}