Mažoji dama - Gintautė

 Kuo tu vardu ir kiek tau metukų (gal mėnesių)? Papasakok, kaip tėtis su mama tau išrinko vardą - ar tai buvo lengva, sunku, kokie buvo variantai, kodėl galiausiai pasirinko šį vardelį? Ar tai įvyko dar kai tavęs laukėsi, ar jau tau gimus? Sveiki, mano vardas Gintautė, man 8 mėnesiai. Šį vardą mano tėveliai man išrinko šeštąją mano gyvenimo dienelę. Nors septintąjį laukimo mėnesį mamytė nusprendė mane pavadinti Elzyte, tačiau tėvelis tam prieštaravo ir manė, jog tinkamiausias vardas mergaitei yra Jonė. Ginčai dėl Elzės ir Jonės vardo tęsėsi iki man užgimstant. Kol galiausiai, kompromiso pagalba, abu tėveliai padovanojo man Gintautės vardą, vienbalsiai nusprendę taip pagerbti mano geriausią pasaulyje senelį, kuris manęs labai nekantriai laukė ir pirmasis atskubėjo manęs pasveikinti atkeliavus į šį pasaulį.

Kokiame nėštumo laikotarpyje tu gimei, kokiame mieste ir gimdymo namuose. Gimiau 41-ąją nėštumo savaitę, Šiauliuose, Moters ir vaiko klinikoje, kur mus supo profesionalus ir rūpestingas medikų personalas bei jauki aplinka.

Kuo vardu tavo mama ir tėtis? Ar jie patenkinti savo vardais, kuriuos jiems davė jų tėvai, o gal norėjo juos pakeisti? Mano mamytė Rima, o tėvelis – Rolandas, jie abu labai patenkinti savo vardais ir niekada nesusimąstė apie jų keitimą.

Berniukas ar mergaitė? Gal tėveliai sakė tau, ko visgi labiau laukė ir kokia buvo jų pirmoji reakcija, kai paaiškėjo, kad bus MERGAITĖ? Tėveliai labai norėjo susilaukti dukrytės, todėl sužinoję, jog mamytės pilvelyje gyvenu aš – mergaitė, labai džiaugėsi ir dar labiau manęs laukė.           

 Ar tėvai įsivaizdavo, kaip augins ir auklės tave - savo mergaitę? Ar tai atrodė sunku, o gal priešingai - labai paprasta? Dar ir dabar tėveliai planuoja, kaip mane auklės ir puoselės. Nors mamytė pasakojo, jog nėštumo metu atrodė, kad auginti ir auklėti vaikus nėra sunku, tačiau man gimus realybė pasirodė visai kitokia. Esu veikli mažylė, manęs visur pilna, tad mamytei auginti mane nėra lengva. O tėvelis retai kada būna namie, nes dirba užsienyje, tad jam ir iki šiol atrodo, jog vaikų auginimas ir auklėjimas – vieni niekai. Manau jam grįžus ir pasilikus kartu su manimi bent pusdieniui, ši jo nuomonė greitai pasikeistų.

Berniukų ir mergaičių priežiūra skiriasi. Kaip su tuo susitvarkė tavo tėvai, ar nekilo jokių problemų? Mano tėveliai šaunuoliai. Jiems nekilo jokių problemų prižiūrint mane. Mamytė uoliai vykdė gydytojų nurodymus bei nėštumo metu domėjosi mergaičių priežiūros ypatumais. Tuo labiau, kad ir mano močiutė, kuri gyvena kartu su mumis, užaugino dvi dukras - mano mamytę ir krikšto mamytę, todėl visuomet pakonsultuodavo, jei mamytei kildavo kažkokių klausimų.

Kokios spalvos vežimėlį pirko tėveliai - neutralų ar "mergaitišką"? Kiek tai buvo svarbu? Nors mano tėveliai žinojo, jog turės dukrytę, tačiau vežimėlį turiu neutralų, kadangi jį man padovanojo seneliai, kurie puoselėja šeimos tradiciją - pirmajai anūkei vežimėlį perka seneliai.

Ar tėvai laikosi principo: berniukams - mėlyna, mergaitėms - rožinė spalva? Kokios spalvos rūbelių turi daugiau? O gal turi ir rožinių, ir melsvų ir kt. Spalvų? Mano tėveliai nesilaiko principo, kad mergaičių rūbeliai rožiniai, o berniukų – melsvi. Mano rūbelių spalvos įvairios – turiu ir melsvų, ir rožinių, ir alyvinių, ir oranžinių bei kitų spalvų rūbelių.

Ar turi tipinius, mergaitiškus žaislus? Parodyk ir papasakok, su kokiais ypač mėgsti žaisti. O gal turi ką nors iš "berniukiškų" žaisliukų? (mašinos, pistoletai ir pan.) Jei neturi - kodėl, jei taip - parodyk ir juos. Mano žaisliukai, nemanau, kad tipiniai mergaitiški. Tiesiog, žaisliukai. Tiesa, pirmąją lėlytę, kurią tik vieną iki šiol ir turiu, padovanojo man mano krikšto tėvelis trečiąją mano gyvenimo dieną. Šią lėlytę aš labai myliu. Labai mėgstu žaisti su šaukštais, lėkštutėmis. Mama juokauja, kad turbūt užaugusi būsiu virėja. Na, bus matyti, kaip man pasiseks renkantis profesiją. O berniukišką žaislą tik vieną turiu – mašinos vairą. Šį žaislą gavau dovanų iš Kalėdų senelio, kad mokyčiausi nuo mažų dienų vairuoti kartu su besimokančia vairuoti mamyte.

Suaugusieji mano, kad draugystės kaip tokios tarp vyrų ir moterų nebūna. Bet vaikystėje viskas juk kitaip. Ar turi draugų tarp berniukų? Ar daug turi, kaip dažnai matotės, ką žaidžiate kartu ir pan.? Turiu pora draugų berniukų. Tai Dovydas ir Rapolas. Jie šiek tiek vyresni už mane - Dovydui 1 metukai ir 1 mėnuo, o Rapolui 1 metukai ir beveik 2 mėnesiai, tačiau draugystei tai netrukdo. Mes visi kartu susitinkame bendriems pasivaikščiojimams. Manau, kad ir ateityje mes išliksime puikiais draugais.

Ar turi sesutę/broliuką? Jei taip - kuo jie vardu, kiek metų? Paklausk tėvelių, kokių skirtumų jie pastebėjo augindami sūnelį ir dukrytę, o gal jie patys turi brolių ir seserų? Broliukų ir sesučių neturiu, esu vienturtė, tačiau ateityje manau tikrai paprašysiu tėvelių nupirkti man broliuką arba sesutę. Mano tėveliai turi brolių, seserų. Mamytė turi seserį – mano krikšto mamytę Neringą, o tėvelis – brolį, mano dėdę Rikantą. Aš juos labai myliu.

Paklausk tėvelių, kokie buvo jų santykiai su tėvais - gal kartu gamindavo valgyti, eidavo pasivaikščioti, žaidė šachmatais ir kt? Mano tėveliai puikiai sutarė su savo tėvais, mano seneliais. Seneliai visas savo atostogas ir laisvalaikį paskirdavo mano tėveliams – kartu žaisdavo, gamindavo valgyti, keliaudavo ir kt. Seneliai ir tėveliai vieni kitus labai myli iki šiol ir stengiasi skirti vieni kitiems visą savo laisvą laiką.