Mūsų šeimoje auga du berniukai, kurie gimę tuo pačiu metų laiku, todėl galiu palyginti, ką tokio pat amžiaus darė, mokėjo vyresnysis ir, ką moka mažasis.
Vyresnįjį sūnų auginau ir auginu mokydamasis kaip mama. Kol buvo mažulėlis, iki metukų, daug ieškojau atsakymų knygose, klausinėjau savo mamos ir artimųjų, nes atrodė, kad ne viską padarau, išmokau kas privaloma, juolab, kad knygoje rašo, turėtų pagal amžių mokėti viena ar kita padaryti savarankiškai. Tačiau mažąjį auginu visaip kitaip. Iš savo patirties, klaidų ir naujovių.
Mažasis Nojukas tvirtas ir savarankiškas berniukas. Tiesa, jam lengviau mokytis, nes turi vyresnį brolį, pavyzdį, kurį noriai kopijuoja. Anksti jis pradėjo laikyti galvytę, vartytis, sėdėjo negriūdamas 6 mėnesių. Ropoti taip ir neropojo, tik ant keturių pastovėdavo ir sėsdavo. Tačiau "vaikščiojo ant užpakaliuko", pasispirdamas kojyte. Beje, taip ropojo abu.
7-8 mėnesių būdamas savarankiškai atsistodavo lovytėje ir džiaugdavosi pasauliu. Neilgai stovėjo įsikibęs,greit paleido rankytes ir jau laikė tik kojytės.
Nuo 7 mėnesių mudu lankėmės pas kineziterapeutę. Tai puiki specialistė, kuri mane mokė, kaip vaiką padėti ant grindų, kokie daiktai turėtų jį supti. Geriausia skatinti vaiką eiti pirmyn - žaislas padėtas per ištiestą ranką. Kuomet bandėme žengti pirmus žingsnius, patarė patraukti namuose žurnalinį staliuką ir palikti laisvą priėjimą prie sofų. Taip ir gyvenome, o Nojukas pirmyn atgal žingsniuodavo palei baldus.
Labai patiko specialistės patarimas - jokiu būdu vaiko nevedžioti už rankučių, neskubinti, jis turi 12 mėnesių viskam ir puikiai viską išmoks.
Būdamas 9 mėnesių Nojukas mus nustebino pirmais savarankiškais žingsneliais. Jis žingsniavo drąsiai, bet kartu ir atsargiai.
Šiandien galiu drąsiai pasakyti, antrą vaiką auginti lengviau, patirtis daro savo. O Nojukas, iki metukų laiko, vyresnįjį aplenkė, kuomet šis buvo tokio amžiaus.
