Pirmąjį savo rankų darbo žaislą aš turbūt pagaminau dar savo vaikystėje. Tada pati sau siuvau lėlytes gyvūnėlius. Paskui pomėgis užsimiršo ir prisiminiau aš tokius rankdarbius tik kai laukiausi savo sūnelio. Prasidėjo viskas nuo tapukų mezgimo, bet labai norėjosi ne tik gražiai aprengti, bet ir sukurti kažką nepamirštamo ir brangaus. O žaisliukai, kaip žinia, vaikų atminty išlieka daug ilgiau ir ryškiau nei kojinės ar kelnės, kad ir su kokia meile jos būtų pagamintos.
Pirmasis mano blynas buvo minkštas žaidimų kūbas. Aišku, tinka jis ne naujagimiui. Bet gaminau "į priekį" ir įsivaizdavau, kaip mano sūnus su juo žais paaugęs.
Na... mylimiausiu jis netapo, bet labai džiaugiuosi, kad sūnelis visgi įvertino ir karts nuo karto su juo pažaidžia. Pasukioja mašinytės ratukus - sagutes, atsega arba prisega gėlytę. O dar yra mažas laivelis, kuriame galima pakelti bures, katinas, kuriam galima užrišti kaspinėlį ir plunksnuota papūga. Vat ta papūga ir yra didžiausias mano žaisliuko minusas. Vaikas labai greitai išpešiojo jai plunksnas ir dabar ji atrodo negražiai. Gal ir nelabai saugu.. Bet visas detales stengiausi tvirtinti kruopščiai ir saugiai. Be to, niekada nepalieku sūnaus žaisti vieno. Maža ką sumąstys paragauti
😇👍