Labai myliu aš savo tėtuką,
Dovanoju jam mažą žieduką.
Į jį sudėjau akimirkas gražias,
Savo juoką, džiaugsmą, svajones.
Gera būti su tėčiu,
Piešti, žaisti mums kartu.
Tuoj paveikslėlį jam dovanosiu
Ir visą meilę po kojom klosiu.
Kas mane myluotų,
Kas mane sūpuotų?
Kas man ašarą nubrauktų,
Arba švelniai prisiglaustų?
Kai pamatau tėtuką,
Šypsena uždega veiduką.
Galėčiau šaukt, myliu, myliu
Bet dar kalbėti negaliu.
Jei tik galėčiau šaukčiau jam,
Sakyčiau jam vienam, vienam
Ateiki, apkabink mane.
Ir būki visados šalia.

Dovanoju tau savo laimę,
Džiaugsmą begalinį
Ir širdį plakančią karštai krūtinėj...

Aš tavo maža gėlytė,
Mylėk mane mažytę.

Gėlių jūra banguoja
Mano širdis dainuoja.
Džiaugiuosi, kad tave turiu
Tėtuk, myliu, myliu, myliu.

Tėtuk, iš visos mažos savo širdutės, sveikinu tave su šia nuostabia švente. Myliu labai labai ir mylėsiu amžinai;)
Tavo mažoji Dianutė
P.S Ačiū Dovilei už pagalbą redaguojant nuotraukas
Labai gražus eilėraštukas 🌷 Ir šypsena veide atsirado 😃 👍 Nėra už ką linciuke 😉
aciu😉
Labai grazu 😀
Grazus zodziai,grazios nuotraukos,atrodo,lyg dukrele per tuos ziedus pas teveli eitu 😀
kaip saunu....
kaip grazu!pasijutau kaip sviesia diena begiociau po pieva.vaikyste,vasara prisiminiau 😀 saunuoles mergaites!
kaip grazu😀