Mama nežindė, ir man nepavyks...

"Mama nemaitino manęs savo pienu, tai ir man nesiseks" - ne kartą tenka girdėti štai tokias abejones.

Neringa klausia:

"Mano mama sakė, kad visai nemaitino savo pienu manęs, tai kažkaip bijau, kad ir man taip bus. Kiek procentų genetikos lemia sėkmingą žindymą?

Komentuoja Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą čia “Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius

Miela Neringa,

Nebijokite. Genai, kurie būtų galėję lemti negalėjimą žindyti arba pieno neturėjimą, pražuvo šimtus tūkstančių metų trukusios žmogaus evoliucijos pakelėse. Nes tokius genus teoriškai galėjusių turėti mamyčių pagimdyti kūdikėliai dažniausiai neišgyvendavo. Na, nebent jiems atsirasdavo žindyvės… O Jūsų pačios sėkmė daug labiau priklausys nuo trijų kitų dalykų: (1) norėjimo, (2) galėjimo ir (3) mokėjimo. 

AR NORĖSITE?

Atrodo, jog taip. Tai gerai! Ar norėjo Jus maitinti savo pienu Jūsų mama? Prieš dvidešimt, juo labiau prieš keturiasdešimt metų, dauguma kūdikių buvo visai nežindomi arba džiaugėsi mamyčių pieneliu vos mėnesį arba dar trumpiau, vieną-kitą savaitę. Motinos pienas/žindymas ir mišiniai/maitinimas iš buteliuko buvo laikomi maždaug lygiaverčiais pasirinkimo kuo ir kaip maitinti variantais. Mamytėms vos suabejojus ar jų kūdikiams kartais netrūksta jų pieno, pediatrai/-ės iškart rašydavo receptus į „pieno mišinių virtuvėles“, o visuomenė ilgai žindančias motinas vadino „karvėmis“. Jeigu norėtumėte detaliau sužinoti kodėl taip buvo atsitikę, kol kas vienintelę lietuviškai parašytą ŽINDYMO ISTORIJĄ rasite knygoje „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“.

Ar verta norėti žindyti? Šio klausimo apsvarstymui jau minėtoje knygoje paskyriau solidų skyrių RINKIS GERIAUSIĄ. Juk pasirinkimą verta pagrįsti informacija, tik tada jis nebus laikina, aplinkybių lengvai nugalima užgaida.

 

AR GALĖSITE?

O kodėl gi ne? Žindymas juk nėra kažkoks tik dabar sugalvotas ir neparuoštas eksperimentas. Gamta motinos pieną ir žindymą išrado prieš milijonus metų ir tiek pat laiko tobulino. Ta ištobulinta programa yra užrašyta Jūsų ir Jūsų Gimsiančio Vaiko genuose. Tik tegul niekas netrukdo jai veikti! Taip, kaip tai atsitiko Jūsų močiutei (kaip motinai), Jūsų mamai (kaip kūdikiui ir kaip motinai) ir Jums su sese (kaip kūdikiams).

• PIRMAS TRUKDYMAS: tada mamoms neleido glausti naujagimį ir pradėti jį žindyti tuojau po gimdymo, o naujagimiams priglusti prie mamos ir pradėti žįsti tuojau pat gimus. Turėdavo laukti mažiausiai 6 valandas, gimę vakare – ryto, o jeigu buvo kokių nors komplikacijų ar bent „neaiškumų“ dėl mamos ar naujagimio sveikatos – visą parą ar net kelias. Ir per tą laiką, ir per visą likusį buvimą gimdymo namuose/ligoninėje mamos buvo laikomos atskirose nuo savo naujagimių palatose – tai ANTRAS TRUKDYMAS.

• TREČIAS TRUKDYMAS: naujagimius į motinų palatas maitinimui dienomis nunešdavo griežtai nustatytomis valandomis, pagal tvarkaraštį, ir niekada – visą naktį. Toli gražu ne visada tie apsilankymai pas mamas sutapdavo su kūdikių išalkimu ir noru valgyti. Tvarkaraščio laikytis ir neguldyti kūdikio šalia savęs buvo rekomenduojama ir grįžus iš ligoninės mano.

• KETVIRTAS TRUKDYMAS: atskirti nuo motinų naujagimiai, kai pravirkdavo išsigandę to atskyrimo arba „nelaiku“ išalkdavo – buvo raminami čiulptuku-tuštuku arba girdomi saldintu vandeniu („gliukoze“) arba net mišiniais iš buteliuko per čiulptuką. Dėl to: 1) naujagimiai neretai pas mamytes buvo nunešami visai nealkani ir priglausti prie krūties snausdavo, 2) jie išmokdavo ne žįsti, o čiulpti – šie veiksmai esmingai skiriasi. Ir tada...

• PENKTASIS TRUKDYMAS: nežindomos motinos krūtys tino, o nemokančių žįsti kūdikių čiulpiami speneliai pradėdavo skaudėti dėl įtrūkimų ir vis didėjančių žaizdelių. Skausmas stabdo pieno tekėjimą iš krūties, krūtyse pasilikęs pienas stabdydavo naujo pieno gamybą. Kūdikiai likdavo neprivalgę, ir, galvojant, jog mamai mažėja pieno, buvo pradedami primaitinti mišiniais, kurių porcijos vis didėjo, o motinos pieno gamyba krūtyse vis mažėjo, ir galop žindymas būdavo nutraukiamas. 

DABAR gimdymo namuose/ligoninėse naujagimiai glaudžiami prie krūties iškart po gimimo, žindomi visada kai tik išalksta, ir būna kartu su mamytėmis visą laiką. Taip pat ir Jūs su Jūsų Vaikeliu. Taigi, kodėl negalėti? TIKRAI GALĖSITE!

 

AR MOKĖSITE?

Nors žindymas yra natūralus gamtos duotas dalykas, tačiau gyvenimas civilizuotoje visuomenėje gerokai skiriasi nuo gyvenimo laukinėje gamtoje. Iš savo - gydytojo, praktikos žinau ir daug patyrusių mamų man sakė, jog žinių apie žindymą tikrai prireikia, ir įgyti jų verta iš anksto. Juk žindymas prasideda jau ant gimdymo lovos! ŽINDYMO MOKSLĄ taip pat rasite knygoje čia “Nepakeičiamas kaip motinos meilė”

Sėkmės moksle ir gyvenime!