Logopedė: vaikas turi girdėti tariamus žodžius teisingai

Kada vaikai turėtų pradėti kalbėti ir kada sunerimti? Pasak logopedės Linos Liutvinienės, bendravimas su vaiku prasideda labai anksti, kai kūdikis į mus žiūri ir socialia šypsena šypsosi.  

„Iki metų vaikas jau turi sakyti įvairiausius garsus ir suporintus skiemenis kaip ma-ma, te-te, ba-bab-ba. O dvejų metų žmogutis jau turėtų sakinyje vartoti du žodžius, pvz. čia mama, čia au-au arba čia šuniukas. Vienas taria aiškiau, kitas nelabai. Na, o treji metai – ta amžiaus riba, kai sakinyje turėtų būti trys žodeliai", – patarė logopedė.

2,5–3 amžiaus vaikų jau galima klausti ne „kas čia?", o „ką veikia?" „koks, kokia?", „kaip tu manai? Nes klausimai stimuliuoja kalbą ir aktyvųjį žodyną. Vaikas turės pagalvoti prieš atsakydamas.

Kalbai, anot logopedės, įtakos turi ne tik fizinė jo raida, bet ir vaiko savarankiškumas. Tad neskubėkime už juos daryti to, ką gali patys. Logopedė Lina patarė kuo dažniau vaikui sakyti „tu moki, tu gali". 

Labai svarbią reikšmę kalbos raidos procese turi tai, kaip vaikas juda, kaip varto knygutę, kaip spaudžia, kaip ką nors suka, kaip dėlioja, kaip veria, kaip sukaupia dėmesį. Taip pat labai svarbu lavinti mažųjų stambiąją motoriką: leisti vaikui daug judėti, bėgioti, pačiam eiti, pačiam nugriūti ir atsikelti. Nedarykite už vaiką to, ką gali jis pats.

Vaikas turi teisingai girdėti žodžius

Pasak logopedės, tam, kad vaikas teisingai ir gražiai tartų žodžius, jis turi teisingai juos girdėti savo aplinkoje. Tad dėmesio visoms mamoms, tėčiams, seneliams ir vaikų draugams – kreipkime dėmesį į tai, kaip kalbame patys. Pavyzdžiui, jei vaikas neištaria raidės „r", tuomet pabrėžkite tuos žodžius, kuriuose ši raidė yra: tRraktorius, noRiu ir pan. Girdėdamas šį garsą aiškiai, vaikas labiau atkreips dėmesį, kaip reikia tarti.

Burnytės mankšta

Jeigu norite, kad mažylis greičiau prabiltų arba kai kuriuos žodžius tartų aiškiau, nepamirškite ir burnytės mankštos. Ją galite atlikti namuose.

• Prieš valantis dantukus prie veidrodžio galite su vaikučiu paklaksėti liežuviu,
• taip pat galima iškišti liežuvį ir palyginti, kieno ilgesnis,
• galima paprašyti liežuviu pasiekti nosies galiuką ir pan.,
• paburgzkite su vaikučiu kaip traktorius,
• sudėkite lūpas į priekį ir tarkite garsą „ššš..", „žžž..", susiraukite, po to nusišypsokite.

Tokia veido, burnos mankšta labai naudinga. Tik viena sąlyga – šie pratimai turi būti nenuobodūs ir pilni geros emocijos, nes tai padeda vaikui prisiminti ir smagiai įsitraukti į žaidimą.

Kokios galimos problemos, kurias reikėtų spręsti su specialistų pagalba?

Logopedė L.Liutvinienė patarė atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:

• ar nepriaugęs liežuvio pasaitėlis, tai turėtų dar kūdikystėje pastebėti jūsų šeimos gydytojas;
• kaip vaikas derina galūnes, pvz. 3,5-4 metų vaikas jau turėtų taisyklingai derinti galūnes žodžiuose: vienas batas, du batai...
• ar mažas vaikas reaguoja į savo vardą, į draudimą, ar jis gerai girdi, ar pakankamai daug garsų leidžia.

Intensyviausias kalbos vystymosi laikotarpis yra iki trejų metų. Tad patariama tėvams nesusivėlinti. Jeigu matote, kad jūsų mažylis leidžia per mažai garsų, per mažai čiauška, nelaukite iki 4–5 metų.

Tad kuo daugiau su vaikais žaiskime, bendraukime, sekime savo kalbą, valydami dantukus mankštinkime burnytes ir patys nustebsime, kokie iškalbingi mūsų mažyliai.