Vaikams patinka smagios istorijos, kurios gali nutikti ir jiems patiems. Tokią neseniai išleido leidykla "Nieko rimto" knygelėje "Milė ir Gėris iš viršutinio aukšto".
Vieną dieną ponas Debesylas palieka Milei prižiūrėti savo kišeninį šuniuką Gėrį. Milė vedasi jį į parką, o jos draugai mažasis Gustas, vidurinysis Gustas ir didysis Gustas eina kartu. Staiga Gėris dingsta.
Jie ieško visur, bet niekaip negali rasti. Milė išsigąsta: ką ji dabar pasakys ponui Debesylui? Pagaliau Gėris atsiranda ten, kur niekas jo nesitikėjo pamatyti.
Norite laimėti šią knygutę savo vaikučiui? Tiesiog komentaruose iki rugpjūčio 20 d. parašykite - ką ir kaip yra pametę jūsų mažyliai, kaip atrado ar pergyveno jog prarado?
Mildutė buvo palikusi lėlytę Rimi parduotuvėje. Apsipirkome ir jau sukrovę daiktus į mašinos bagažinę ir susodinus abi paneles į kėdutes, jau pradėjome važiuoti, kai Mildutė suklykė, kad paliko lėlytę. Vėl lipo iš mašinos, ėjome ieškoti lėlytės, ten kur paliko nebebuvo, prasidėjo ašarų upeliai ☹
Nuėjome į informaciją, bet ten irgi nebuvo.
Grįžome atgal į tą skyrių kuriame paliko, paklausėme ten dirbančios darbuotojos, sako nieko neradau ☹
jau einant prie išėjimo su verkiančia Mildute (ašaros kaip pupos bėgo ) priėjo vyriškis ir paklausė ar ne lėlytės ieškome rožiniais drabužėliais. Mildutės akys nušvito, kai informacijos skyriuje pasiėmėme vyriškio atneštą lėlytę 😀
Visai neseniai pastebėjome, kad neberandame vaikiškų žiūronų. Visi šeimos nariai pasitarę nusprendė, kad žiūronai liko laikinoje darželio grupėje. Pupa labai nusiminė tokia netektimi ir visiems pradėjo skųstis, kad nebeturi žiūronų ir ,,kaip aš dabar matysiu???", nesvarbu, kad žiūronai dingę jau porą savaičių 😀
Sūnus labai ieškojo kažkur padėto savo megstamiausio žaisliuko- slibino. Nesuprasdamas kur jis galėjo dingti, visur ieškojęs, nusiminęs atsisėdo ir sako: "įvyko vagystė, mano slibiną pavoge".
Tada dar pasedėjęs, pašoka ir nubėga iki lovos. Pakelęs pagalvę, randa slibiną. "Pamiršau, aš gi, jį padėjau po pagalvę".
dar prisiminiau..vaikui buvo metukai ir vos vos vaiksciojo...mes viesejome Madeiroje.Vaikas sedejo vezime su basutem...nors tiek ju reikejo...pi gero kelio smoto pamatem kad vaikas be basutes...puolem ieskoti....prapuole kaip i vandeni...apsauga priejo ir pasidomejo musu blaskymusi...pafejo...buvo pas valytoja tik kitame prekybos centro gale...su rieduciais apdauginis mums atveze...juokingai mums tada atrode....ir darbuotoju padlaugumas....gaila kaf musu salele tyo nepasizymi...bet ir nepageidaujam kad darbuotojai taip butu teigiamai nusiteike nes skiriasi ir algos dydziai ir isdirbamos valandos...
Birute pamete pamokeleje Hello kitty zieduka,kurio veliau paaiskejo ,kad ieskojo ne tik visa grupe,mokykleles net Direktorius...pi savaites mokykleles budetojas jau manes paklause ar ne mano vaiko papuosalas...as paziurejau,paziurejau...matytas...ir pazadejau savo viko paklausti...vos tik vaikas pamate, net pravirko is laimes ir tik tuomet man
papasakojo vis istorija...man iki tol nepadakojo matyt del to,kad visada primenu,jad papuosalu,zaislu ir i darzeli,ir i mokyklele nereikia nestis.viskas lai lieka masinoje.
Na mūsų Airidas tikras daiktų mėtymo meistras.
Jam taip vaikui "nesiseka", kad nuolat ką nors pameta.
Ir svarbiausiai didelio apgailestavimo kaip ir nebūna, tik nutaiso nelaimingą veido išraišką, pasako, kad netyčia, arba dar kokią versiją ima pasakoti kaip tas "nelaimingas nutikimas" įvyko.
Pamesta daugybė pirštinių, jos tiesiog bėgte bėga nuo mūsų vaiko, jei tik įsidės į kišenę, tai tos padūkėlės iššoka neilgai trukus. Tai dabar jau įsigudrinau pirkti tokias, kad būtų nesvarbu ant kokios rankos mautis, ir perku kelias poras vienodų. Kad būtų galima sukomplektuoti kitas.
Šią vasarą su draugu ir jo seneliais išvyko pakeliauti po mūsų rajoną , išvykos metu pametė tašiuką per petį permetamą, su jame buvusia piniginike ( su 15 litų) ir telefonu. Labiausiai pergyveno draugo seneliai. Pasijuntu ir aš bejėgė prieš tokį jo išsiblaškymą. Suprantu, kad tai įvyksta tikrai netyčia, bėga, lekia, išdykauja, pamiršdamas viską aplinkui. Visą vasarą telefono nereikėjo, o dabar prieš rugsėjo pirmąją vis tiek teko įtaisyti kitą, tad paveldėjo brolio senąjį.
Būdamas trejų pametė savo mylimą žaisliuką teletabį. Tada tai jau tikrai apgailestavo, dar ir dėl to, kad teletabis pasimetė kitame mieste - Vilniuje. Nekas pasiklysti svetimame mieste.Vis prisimindavo ir svarstydavo ar jį surado geras vaikutis, ar pasiėmė į namučius, ar myli jį, ar gražiai su juo elgiasi, ar miega su juo, taip kaip jis miegodavo.
Šiandien sugebėjo iš kiemo pareiti su vienu batu ☹ Na bet teko keliauti atgal ir ieškoti paklydėlio, nes pasakiau, kad batukas be jo pagalbos tikrai namo nepareis. Pasisekė, jis nebuvo toli nuklydęs, o laukė savo šeimininko vaikų žaidimo aikštelėje.
O mums nutiko štai tokia istorija. Buvo Gytuko trečiasis gimtadienis. Šventėme pas senelius, o kaip tik tą dieną dar vyko miestelio šventė. Taigi senelis nupirko didelį helio balioną. Laimingas vaikas vaikščiojo su tuo balionu, laimingai grižom namo. Po kurio laiko išėjom pasibūti lauke. Na žinoma, Gytukui žūt būt reikia ir balioną neštis kartu. Niekaip nepavyko įkalbėti kad paliktų. Kažkas dar sugalvojo balioną aprišti aplink riešą juostele, kol Gytukas smagiai važinėsis dviratuku. Vaikas važinėjasi, kiti smagiai plepa, ir aš netikėtai pamatau kad tas balionas pradeda kilti... Mes dar bandėm prigriebt, bet kur gi pagausi 😀 Vaikas į ašaras, rėkia balionai sugrįžk, o jis tik tolo ir tolo... Sakau gal vakare parskris, atsiduso apsiverkęs vaikas purtydamas galvą, tai sakau nors pamojuokim kad jau išskrido. Žiūrėjom į tolstantį balioną ir mojavom.
Ašarėlės nudžiuvo, o gautos gimtadienio dovanėlės padėjo užmiršti tą balioną 😀