"VISI MES ESAME VAIKAI" - tai 54-ių puslapių knygutė vaikams ir jų tėveliams, kurie myli gamtą, savo gimtąjį kraštą ir su džiaugsmu prisimena vaikystės dienas. Knygutėje gyvena aštuonios dainelės ir dvi pasakos kartu su širdį kutenančiomis iliustracijomis. Tie, kurie vėlais žiemos vakarais nori klausydami pasinerti į kitą pasaulį, knygelėje ras kompaktinį diską. Tie, kurie patys moka groti gitara, ras joje akordus, o smalsuoliai galės atrasti pasislėpusius miško gyventojus knygutės atvartuose.
Knygutės autoriai - lietuviai Karolis Špinkis ir Indrė Bergner, gyvenantys Vokietijoje ir branginantys gimtinės tradicijas.
"Knygelės idėja gimė 2013m. vasarą, ieškant prasmingos dizaino studijų užbaigiamojo darbo temos. Nutarėme sujungti abiejų veiklas ir mintis į vieną kūrinį. Kartu, vienas kitą papildydami, radome temas ir motyvus. Tada Karolis sukūrė daineles ir pasakas, o Indrė iliustravo ir maketavo. Knygelę atspausdinome 1000 vnt. tiražu. Šį rudenį ją pristatėme kartu su Karolio koncertais keliuose Lietuvos miestuose: festivalyje "Tai aš" Vilniuje, koncertėliuose vaikams Šiauliuose, Utenoje, Zarasuose, Visagine… Šiuo metu keliaujame su knygute ir Karolio dainomis po Vokietijos lietuvių bendruomenes. Greitu laiku planuojame apsilankyti ir kitų šalių lietuvių bendruomenėse. Taip pamažu ir keliauja knygelė po pasaulį", - pasakoja kūrėjai
Puoselėdami tas tikrąsias vertybes: meilė gamtai, Tėvynei, šeimai, kurių mus mokino seneliai ir tėvai, norime jas perteikti ir kitiems lietuvių vaikams. Visa, ko dėja vis labiau trūksta šiuolaikinėse vaikų knygose. Mes tikime, jog būtent savo santūriomis spalvomis, prasmingu dainų ir pasakų turiniu bei iliustruotais lietuviškos gamtos motyvais, ji sudomins tikrumo ir natūralumo mylėtojus ir prasmingai papildys šeimų knygų lentynas.
Knygelę galima įsigyti "Žiburio" ir "Deltos" knygynuose Šiauliuose ir "Mint Vinetu" knygyne Vilniuje.
Gyvenantiems užsienyje, ar norintiems nusiųsti dalelę Lietuvos artimiesiems, gyvenantiems svetur, knygutę galima užsakyti ir internetu www.visimesesamevaikai.eu.
Jei būčiau vaiku??? Atsikelčiau ankstyvą ankstyvą rytą, vos patekant saulei, nubėgčiau į mišką, pririnkčiau daug rasos lašeliais pasipuošusių žemuogių ir parneščiau, suvėrusi ant smilgos, savo Mamukui! Žemuogėmis pavaišinčiau ir tėvelį, kartu pusryčiautume - valgytume skrebučius su šviežiomis uogomis ir šiltu pienu. Būtinai išsiprausčiau kojas rasotoje žolėje, o įšilus dienai, bėgčiau prie ežero, ten, už kalnelio, ir maudyčiausi, krykštaučiau, dūkčiau su kamuoliu ir kitais vaikais. Vakarop, grįžusi namo, skubėčiau padėti mamai ruošti vakarienę, pavakarieniautume visa šeima, o vakare ilgai kieme žaistume badmintoną, skaičiuotume žvaigždes, galvotume norus ir užmigtume užvertę galvas į dangų.
Oi būtų smagu, jei vieną vasaros dieną vėl galėčiau pabūti vaiku. Iki vėlumos lakstyti kieme su vaikais, žaisti taip visų mėgstamą kvadratą, laipioti tais dideliais šiluminės trasos vamzdžiais, braidyti po pievą netoli namų, pagauti boružes ir uždaryti į degtukų dėžutę, o musę į stiklainį ir dar labai norėčiau pažaisti savo pieštomis popierinėmis lėlėmis 😀
Prisipažinsiu, kad vaikystės malonumai niekur iš mano gyvenimo nedingo, tad ieškoti jų stebuklingoje kelionėje į amžiną vasarą neverta. Bet pabūti vaiku mielai sutikčiau. Kokiu trejų metų vaiku, kad galėčiau pasiausti su sūnumi kaip lygi su lygiu!
Visą dieną supčiausi karuselėje, valgyčiau daug cukraus vatos, maudyčiausi ežere, o vakare pavargusi sėsčiau balkone mamai ant kelių ir žiūrėdama, kaip leidžiasi saulutė, klausyčiausi mamos sekamos pasakos!
Aš, ko gero, jeigu turėčiau galimybę grįžti į vaikystę.. dažniau tėvams sakyčiau, jog myliu.. Tik pati tapusi mama supratau kaip tai svarbu ir kaip maloniai virpina širdelę.. 😀
Na, as busiu labia nepopuliari ir pasakysiu,kad nieko as nesvajosiu, nes....bijau pabusti is dabartinio svajoniu sapno. Ar gali buti kazkas nuostabiau, kaip Advento kalendorius - Poniu rezidencija, kuria su dukryte susikureme ir KURIUO dabar mes gyvename? Kas ryta mus aplanko po Santa poni, jis atnesa uzduotele, kuria vakare atliekame, o per diena galime apmastyti ka kaip darysime (vaikas gali su aukletoja, su mokykleles mokytojomis pasitarti)...Ne, ne, brangieji, as dabar ESU LAIMINGA, esu VAIKYSTEJE....nieko NENORIU svajoti, nes DABAR su dukrele svajojame, igyvendiname, isgyvename...
Oi, ta saldi vaikystė...Palįsčiau po serbentų krūmais, kaip senais laikais ir susikurčiau ten namus - virčiau valgį lėlėms, jas migdyčiau, vystyčiau ir sekčiau pasaką. O kai užsinorėčiau būti arčiau dangaus, įsikarčiau į medį. Ir ten susikurčiau namus. Kitokius - gal voro, o gal - paukščio. Būtinai pasisupčiau supynėse iki apsvaigimo, iki suvokimo, kaip vėjas tau švilpia pro ausis. Ir dar - suvalgyčiau močiutės keptą bandelę su uogienės įdaru. Ne vieną, daug bandelių - už visus likusius metus į priekį. Ir būtinai paprašyčiau močiutės tų bandelių recepto, kad ir mano vaikai galėtų ragauti tų nežemiškų skanėstų. O vakare, kai saulė per dieną būna įkaitinusi kelio dulkes, prabėgčiau basomis per tas dulkes. Nerūpestingai, šėliojant, neturint nė menkiausio įtarimo, kad kada nors tai baigsis. Šalia, pievoje, prieičiau prie besiganančio mano senelio arklio Šimelio ir savo maža rankute jį paglostyčiau - tokį didelį, šiltą ir gerą.
Ech, kaip seniai man niekas nesekė pasakų...Palaimingai užmigčiau beklausydama mamos sekamos pasakos apie katinėlį ir gaidelį...
su sese ir kiemo draugais vėlei žaistume klases, kvadratą, nerūpestingai jaukčiausi, o vakare išvargus po mėgstamos laidos "Labanakt vaikučiai" griūčiau į šiltą lovą ir sapnuočiau spalvotus vaikiškus sapnus... 😀
Jei tik galėčiau pabūti vaiku ...
... ankstus rytas kaime, švelni rasa ant žolės, saulė dar tik keliasi ... išbėgu į kiemą, kur močiutė jau ruošiasi darbams. Ir aš su ja, klausausi nuostabiausių jos gyvenimo istorijų. Tiesiog klausausi ir man taip gera.
... senelis, sėdintis ant suolo, pina iš vytelių krepšį grybams rinkti. Aš prisėdu prie jo ir kartu tyliai pasitinkame kylančią saulę, kuri išdžiovina rasą ...
... aš laisva nuo minčių ir darbų, nuo ateities planų, nuolatinio skubėjimo, daugybės informacijos ... gyvenimo džiaugsmą tai mergytei suteikia maži, paprasti dalykai, artimi žmonės, jų meilė ir buvimas kartu ...
Tą vaikišką dieną aš būčiau VAIKU - nerūpestingu, žaismingu, svajojančiu, mylinčiu, besidžiaugiančiu paprastais dalykais ir gyvenančiu šia akimirka ... šia diena...