Laikas ne namuose - visuomet apgalvoju visus galimus scenarijus

Laikas ne namuose - visuomet apgalvoju visus galimus scenarijus

26. Nov 2014, 23:51

Sveiki. Taip jau yra, kad „likimo piršto“ paliesti, o tiksliau visos ligų rykštės savo blogą kuriame sėdėdami namie. Ironiška, bet visa savaitė BE ORO. Na, bet juk galiu papasakoti kaip planuojamės laiką ne namuose ?

PASIVAIKŠČIOJIMAI su mažyliu ir vyresnėliu

Neturime griežtos dienotvarkės, mat ją neretai pakoreguoja vyresnėlio ėjimas pasiimti iš darželio, tad darbo dienomis mes turime nebijoti NEI VĖJO, NEI LIETAUS, NEI ŠALČIO.

Tad ir ėjimas į laukutį dažniausiai būna vienas.

Kadangi mažylis dar žaisti nelabai gali „už vežimo ribų“, tai einant tenka jį kalbinti, džiuginti ir ko tik nesugalvoti, mat tuo metu, kai einame brolio – būna mažylio miego laikas, tai retai pasitaiko, kad eitume be zirzliuko. Dažnai mažylis ir užmiega.

 20141126234624-10427.jpg

Vyresnėliui pasivaikščiojimas YRA KAŽKAS TOKIO – mėgsta į „maršrutą“ įtraukti netoliese esančią mažytę pramogų erdvę su keletu supynių. Už kilometro ar daugiau yra ežeras – vaizdas prie jo puikus – tad ir ta vieta tiek vasarą, tiek žiemą mūsų maršruto tikslas, mat žiemą galima pačiuožinėti, vasarą maudytis ar žvejoti su tėčiu. Vaikui laikas ištirpsta. Ar tai būtų valandėlė ar visos 3 – laikas lauke vaikui smagiausias – čia nevaržoma laisvė bėgioti, dūkti, laistytis, piešti, rinkti, domėtis – be ribų.

20141126234901-86280.jpg

Į SVEČIUS:

Ruošdamasi kur nors vykti su mažyliu VISADA turiu atsarginių rūbelių komplektuką, mėgstamiausius žaisliukus.

Mažylis dar savarankiškai nešliaužioja, neropoja, tad ir poreikio sakyti, kad „kavotų“ pavojingesnius daiktus nėra.

Nevengiame draugų be vaikų – jei jau jie yra mūsų draugai, tai reikšia ir mūsų vaikučiai jiem ne kliūis bendravimui.

Mažylis dar nesuvokia „galima“ „negalima“ reikšmės, o vyresnėlis pakankamai protingas vaikas, kad suvoktų ko negalima daryti svečiuose. Atskiro žaidimų kampelio sukurti nereikia – mažyliui puikiai tiks ir sofutė kur mamytė įsitaisius – ar pati mamytė, o vyresnėlis sumanus – taip pat ras kur pažaisti pirma atsiklausus ar galima.

VIEŠOS VIETOS

Su mažiuku viskas taip pat, kaip ir išsiruošus į svečius – žaisliuka, rūbeliai ir priemonės, prispyrus reikaliukams, na o su vyresnėliu, žiūrint kur einame – jei tai ilgas laukimas poliklynikoje – visada prigriebiame užkandžių, žaidimų kompiteriuką, mašinėlę ir knygelę spalvinimui – ar viena ko jis nori. Taip pat labai priklauso KUR einame.

Atsiradus mažyliui lankomos vietos susiaurėjo – tad, kad išvengti įtampos neiname į kavines ar renginius, kur reikia tylos iš žiūrovų. Vasarą, rinkomės kavinukes, kur galima įsitaisyti lauke, na o dabar tiesiog apsieiname.

 20141126234825-38882.jpg

Į parduotuves einame kartu – mažasis patogiai įsitaisęs nešynėje ar ant rankų, jei reik tik keleto smulkmenų.

 

Užklupus „ožiukams“ nesiimame viešo jų „išvarymo“, ieškom kompromiso ir stengiamės greičiau baigti apsipirkimą.

„KONTROLĖ“

Aš esu iš tų mamų, kur mėgsta apgalvoti visas smulkmenas ir visus „o gal“, bei „O, jeigu“ – juk būti pasiruošus visiems atvejams ir žinoti kaip išsisukti iš padėties – daug geriau bei galima ramiau reaguoti į netikėtas situacijas. Kai ko galima išvengti, kai ką numatyti – vien tam, kad išėjimas būtų teikiantis daugiau džiaugmso, nei įtampos ir pavargimo – ypatingai turint mažą leliuką, kuriam nepasakysi – dabar „ša“, arba dičkį vyruką, kurio energija kartais lipa per kraštus.

Tad, tam, kad neišnaudoti kantrybės resursų aš labiau linkusi numatyti galimus scenarijus ir jų išvengti, arba jiems kiek galima labiau – pasiruošti.

 20141126234944-34855.jpg

Deja, neesu iš kantriųjų ir vyresnėlis tai puikiai žino, tad išėjimuose nors ir tenka sakyti „neimk, nelipk“, jų būna rečiau, mat vaikas jau gana protingai elgiasi viešumoje. Jau žino kur galima ir ką galima daryti.

Dažniausiai eidami į lauką, mes turime tikslą – štai pasiimam spalvutes – aha ant aikštelės galėsim piešti tą ir tą. Pasiimam vandens šautuvą – bus smagu taškytis. Muilo burbulus – smagu pūsti ir gaudyti. O kaip jie reaguotų šaltame ore ? O gal dažykime akmenis ? Darysime sekretus ? Rinksime lapus pažinimo kolekcijai. Piešime vaizdus. Dūksim. Statysim palapinę. Žodžiu visuomet kažką susigalvojame, kad būtų linksma ir smagu, kad laikas būtų vaikiškai smagus ir toks, kokį prisimenu iš savos vaikystės – nerūpestingas TIK LAUKAS ir VAIKAI – o visa kita tik priemonės kurti vaikystės pasakas. O viešose vietose pasitarnauja mylimi žaisliukai ir knygelės. Kartais nusibodus ilgose eilėse žaidžiam mini žaidimukus (kad ir delne ką paslepia – reik atspėt, kuriam), elementaru, bet vaikams smagu.

20141126235052-64519.jpg

Mama R.