Labai noriu vaikelio, bet bijau pastoti

Labai noriu vaikelio, bet bijau pastoti

25. Oct 2010, 08:10

Jei norite ko nors paklausti psichologo, rašykite Mamyčių klubo forumo rubrikoje "Klausk psichologo". O įdomiausius klausimus iškelsime padiskutuoti į pagrindinį MK puslapį.

 

visdarsvajojanti:

 

Man labai malonu būti Mamyčių klubo svetainės naujoke. Kiekvieną savaitgalį žiūriu laideles apie vaikučius ir kaskart suspaudžia širdį..Labai noriu vaikelio, su vyru apie tai svajojame, bet kartu ir labai bijau.

 

Turiu tokią ligą, kaip osteochondrozė. Stipriai tirpsta rankos, kojos, ypač tokie nemalonūs pojūčiai būna naktį...Esu buvusi pas ne vieną gydytoją, tačiau dabar užsiminus, kad noriu vaikelio – jokių vaistų nerekomendavo...

 

Noriu paklaust, ar tie pojūčiai nėštumo metu gali sustiprėti ir kaip elgtis, kad neišsigąsčiau jų, nenorėčiau vaikeliui kažkaip pakenkt… Kol kas tik svajoju apie leliuką...

 

Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:

 



1

 

Kaip suprantu, vaikučio labai norite. Tai belieka išsiaiškint:

 

a. plačiau papasakokite apie savo ligą? Kas kamuoja? Kaip jaučiatės? Ar vaistai padeda?

b. Ar nėštumo metu reikės naudot vaistus? Kokios galimos komplikacijos vaisiui ir jums? Ar liga paveldima?

 

Kažkur giliai jaučiu tokią gaidelę (galbūt klystu), jog dėl nėštumo esate apsisprendusi, tik ieškote čia padrąsinimo... Tai manau, jums pačiai reikia rasti visus tuos argumentus už ir prieš, pasverti savo norą ir atsakingai priimti sprendimą.

 

Nei aš, nei joks kitas daktaras Jums nepasakys, kad nėštumo metu jausitės gerai ar geriau. Nes niekas to negali garantuoti. Yra mamų, kurios su vienu inkstu išnešioja ir sėkmingai vaikelį, o kartais ir du, o yra mamų, kurios tvirtos ir sveikos nėštumo metu „atidavinėja galus“.

 

Kiekvieną moterį nėštumas veikia savitai: vienų organizmas sukaupia visus resursus ir nešioja naują gyvybę, o kitų iškart atmeta.

 

Bet, be abejonės, nusiteikimas, ryžtas, aplinkinių palaikymas gali daug duoti... bet pačią pradžią, pirmą žodį turite tarti Jūs...

 

25. Oct 2010, 18:33

laba.as turiu tokia pacia ligele osteochondroze ir osteoparoze,ir jau trecias men kai supuoju savo angeliuka.zinokit pati netikejau , bet pastojau ir dingo visi skausmai, nenaudojau jokiu vaistu o ir gimdymas nk nepakenke, nors bv kad patare negimdyt ir pan. bet noras turet maziuka bv didesnis negu baime.tad drazsei manau gali pradeti gyventi savo stebuklelio laukimu...😀 jo spyris pilveli ir gimusio sypsena uzmusa visas ligas😀 sekmukes😉

25. Oct 2010, 14:58

norėčiau palinkėti ryžtis nėštumui, neapsakomas džiaugsmas 😉 aišku viską turi nuspręsti tu pati.

25. Oct 2010, 14:53

Tik aukščiau nosį ir čiupkit vyrą už ausų 😉 Viskas bus gerai! Svarbiausia yra nusiteikimas. Jei galvosit, oi kaip čia sunku, kaip man skaudą tą ar aną-taip ir bus. Kaip rašė ir psichologė, kad yra mamų, kurios tvirtos ir sveikos nėštumo metu „atidavinėja galus“. Ir tokių aplink pilna. Stiprybės Jums ir lengvo nėštumo. Dėl mažų stebukliukų verta aukotis ir viską ištverti 😀

laurora laurora 25. Oct 2010, 12:55

zinau toki atveji, kai moteris ryzosi nestumui zinodama, kad jai liko keli metai gyvent.

25. Oct 2010, 09:39

Manau, kad su gydanciu gydytoju turite issiaiskinti, ar tj nepakens tiek jusu, tiek busimo vaikelio sveikatai. Jei yra nemaza rizika turite labai gerai pagalvoti.