Labai daug kalbama apie mamos svarbą vaikučiui. Juk puikiai suprantame, kad mamos meilės ir rūpesčio reikia ne tik gimus, bet ir augant ir net sulaukus paauglystės. Apie mamą, kokia ji svarbi yra net kuriamos dainos. O tėtis?
Tėvus labiausiai prisimename, kai tikimės iš jų kažkokių pareigų, primename ko jis nepadarė, bet užmirštame emocinę jų buvimo svarbą. Labai gaila, nes tėviška meilė yra ypač svarbi emociniame, intelektualiniame ir socialiniame vaiko gyvenime. Ir nesvarbu, ar tai biologinis tėvas, ar patėvis, ar įvaikinto vaikučio tėtis, o gal net draugas, kuris tik prisiėmęs tėvišką rolę. Visoks tėtis yra svarbus.
Dabar psichologai, sociologai ir psichiatrai vis dažniau kalba apie tėvystę, o valstybinės institucijos užsienyje net rengia specialius tyrimus. Pastebima, kad jeigu tėvas rūpinasi vaiku, tuomet jį skatina augti ir tobulėti, bet jei tėvas rodo blogą pavyzdį - tai irgi įtakoja vaiką. Išvada - tėvo įtaka yra milžiniška.
Rezultatai rodo, kad jei tėvas aktyviai ir nuoširdžiai dalyvauja vaiko auklėjime, tuomet:
- Vaikų mokymosi rezultatai geresni;
- Tėvas, kuris prižiūri, žaidžia ir rūpinasi atžalomis turi vaikus su aukštesniu IQ, kurie sklandžiau kalba, lengviau pažindinasi su pasauliu;
- Tokie vaikai mokosi su didesniu užsidegimu, yra kantresni, mažiau stresuoja mokykloje;
- Nuo kūdikystės vaikai jaučiasi emociškai saugesni, lengviau prisitaiko prie aplinkos ir užaugę geriau užmezga socialinius ryšius;
- Tiriant moksleivius buvo pastebėta, kad tie, kurių tėvų tarpusavio santykiai yra geri, mažiau linkę pulti į depresiją, meluoti ar elgtis pavojingai;
- Berniukai, kurie su tėvu palaiko gerus ryšius turi mažiau problemų mokykloje, o mergaitės yra labiau pasitikinčios savimi.
- Jeigu tėtis gerai sutaria su mama, berniukai būna mažiau agresyvūs mergaitėms, o vėliau - moterims. Mergaitės vėliau ieško savęs verto partnerio, turi aukštesnę savigarbą.
Parengta pagal Jeffrey Rosenberg, Bradford W. Wilcox straipsnį
