Verbalizuokite savo veiksmus, ketinimus. Jei einate valgyti į virtuvę, sakykite ir rodykite ženklą. Kai jau atėjote, atsisėdote prie stalo – vėl parodykite ženklą. Ir valgymo metu taip pat rodykite ženklą.
Patarimus dalina psichologė Ramunė Želionienė.
{pic:1}
Vaikai iš karto neatkartoja ženklų preciziškai. Todėl būkite paslankūs, remkitės kontekstu, kai spėjate, ką mažylis nori pasakyti. Pavyzdžiui, mano sūnus labai panašiai rodydavo „televizorius“, „dar“ ir „skauda“.
Bet kontekstas man padėdavo atskirti sūnaus rodomus ženklus. Todėl aš beveik visada atkartodavau mažylio rodomus ženklus teisingai, dar labiau pastiprindama jo ne visai teisingą demonstravimą. Jau dabar sūnus „raiškiai“ rodo ką tik aptartus ženklus.
Labai svarbu rodant ženklus aiškiai tarti žodžius. Jei sakote „laivas“ ir rodote „laivas“, taip turi būti visada. Jokių „laivelių“ kol kas nesakykite. Jei „puodelis“, tai ne „puodukas“. Jei „mama“, tai ne „mamytė“. Jei „miegoti“, tai ne „liulia“. Jei „telefonas“, tai ne „alio alio“.
Gali būti, kad išmokęs vieną ženklą, vaikas jį rodys viskam. Tai šaunu. Čia kaip su žodžiu „mama“, kurį vaikas kartoja nebūtinai tada, kai nori mamos. Tai parodo, kad vaikas jau pats nori įvardinti daiktus ir veiksmus, tą daro taip, kaip moka. Laikui bėgant ženklai diferencijuosis.
Vaikas kurį laiką rodys nedaug ženklų, bet įvyks sprogimas. Bus tam tikras jautrus laikotarpis, kurio metu vaikas mokysis greitai ir daug. Išnaudokite jį. Maniškis, būdamas 1,5 metų, ženklo išmoksta nuo vieno demonstravimo ir jo kasdienio kartojimo. Kartojimas – svarbi sąlyga geresniam išmokimui.
Ženklų rodymas neatima iš jūsų papildomo laiko. Dauguma ženklų rodomi viena ranka. Mamos su nešynėmis ar vaikjuostėmis abejoja, ar joms būtų tai patogu. Žinoma, nes vaikas nebūna ištisai nešynėje. Sustoti ir apsidairyti aplink, parodyti vaikui gėlę, medį saulę – tai puiku. Kai vaikas bus didesnis, jis jau bus prie pasaulio pripratęs ir domėsis kitais dalykais.
Labai svarbu, kad vaikas žiūrėtų į jus, kai rodote ženklus. Vaikas turėtų būti labai arti jūsų, kai rodote ženklus. Labai didelę reikšmę rodant ženklus turi ir jūsų veido išraiška. Kuo daugiau ekspresijos, tuo geriau. Ypač tokiems ženklams, kurie turi be žodžio reikšmės dar ir jausminį atspalvį, pvz. „skauda“, „liūdna“, „verkti“, „šalta“, „mažas“ ir pan.
Daugiau apie kūdikių gestų kalbą sužinosite ankstesniuose Ramunės straipsniuose Mamyčių klubo ribrikoje "Vaiko vystymasis".
as tai noriu mokinti,tik ar turesiu kantrybes
Žinau, kad išsišoksiu, bet... man tai nepatinka baltarusių kalba (na ir kas, kad aš jos nemoku ir greičiausiai nei vieno baltarusio nepažįstu, o vat nepatinka ir tiek... 😀 )
Beje, man labai patinka logiški komentarai.
Ir dar noriu, pastebėti, kad siekdami vaikus greičiau išmokyti kalbėti šiukštu nerodykite jiems GESTO "atia", nes vaikai išmokę rodyti GESTĄ "atia" tikrai pradės vėliau (negu kas????) kalbėti.
Vis tik pasikartosiu - aš tikrai mėgstu logiškus komentarus 😀
Leta,
o kokie yra sunkiai apibūdinami daiktai? 😀
man ir nepatinka gestu kalba😀
Įdomu, bet vis dėl to mes žodžius mokome be gestų, rodydami į tą daiktą, kai vaikas susidomi juo.
gintariuk juk kai mokai gestu tari ta zodi kiekviena kart rodant jo gesta ir tai mitas kad pradeda veliau kalbeti. maniskis ir rodo ir bando tart ta zodi 😀
Idomu tai idomu, bet sakoma, kad vaikas ismokes gestu kalbos zymiai veliau pradeda kalbeti. Pirmo vaiko nemokinau zenklu, ir nezinau ar antraji mokinciau
Na gan įdomu.
nezinau nezinau kaip cia su ta gestu kalba.........😉
leta nebutina sugalvoti. Yra visagalis internetas kuriame laaaaaaaabai daug yra kudikiu gestu pvz 😀
reikia turėti didelę vaizduotę, kad rasti kaip parodyti gestų kalba sunkiai apibudinamus daiktus, todėl būtų labai smagu čia sužinoti 😀