Iš Alinos laiško redakcijai:
Laba diena, prašau patarimo...
Mano 4 mėn. sūnelis maitinamas vien tik mamos pienu. Iki šiol viskas buvo gerai, svorio priaugdavom vidutiniškai 900 g per mėnesį. Tačiau dabar nesuprantu, kas atsitiko, jis visai nenori žįsti krūties. Anksčiau valgydavo apie 15-20 min. kas 2 valandas, dabar per vargus vos 5 min. ir tai jau tęsiasi 2 savaites, bijau, kad per tokį trumpą laiką vaikas nepavalgo, nors iki sekančio maitinimo nerodo jokių alkio požymių. Krūtį įsiūlau tik jam atsibudus iš miego, o jei vėliau bandau duoti, tai pyksta, riečiasi, sukasi į šoną ir viskas, prieš miegą taip pat neima.. Be to, mažylis ištisai čiulpia savo pirštukus, gal tai turi įtakos, kad trumpai valgo? Nei žindukų, nei buteliukų nenaudojam ir nesam net bandę.
Ir dar yra viena problema - man niekaip neišeina nusitraukti pieno. Sakau, jei jau vaikas neima krūties, tai bent nutrauktu savo pienu maitinčiau, tačiau pieno pritraukti pavyksta ne daugiau kaip 20-30 ml. ir viskas, nesvarbu, ar vaikas valgė iš tos krūties ar ne. Bandžiau ir su pientraukiu, ir su rankom - vis tiek tas pats..iš pradžių bėga kelios čiurkšlės gan stipriai, o vėliau srovė vis mažėja, silpnėja, krūtis subliūkšta ir visai pienas nebebėga. Manau, kad aš pieno turiu daugiau, nes kitaip vaikas nebūtų priaugęs normaliai svorio. Ar yra vilties, kad kažkokiu būdu dar galima sužadinti pieno tekėjimo refleksą ir pritraukti pieno bent po 100 ml., nors jau atrodo, kad viską išbandžiau..
Atsako ir pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius.
Miela Alina,
jeigu vaikas žinda krūtį „5 min.“, tai visai nereiškia, jog jis „visai nenori žįsti krūties“ . Ar galėtume kategoriškai teigti, „kad per tokį trumpą laiką vaikas nepavalgo“? Teisingai, kaip ir vaikelio mama Alina, aš taip pat tuo suabejočiau - „bijočiau“. Tačiau gal būtent šis vaikas jau pasidarė toks įgudęs žinduklis, jog jam dabar pavyksta pavalgyti per 5 minutes? Juk jis „iki sekančio maitinimo nerodo jokių alkio požymių“. O jeigu kūdikis per pastarąsias 2 savaites, kai šitaip valgo, priaugo pusės mėnesio svorio normą (bent 250 g), yra sveikas, žvalus ir aktyvus, jeigu „maitinamas vien tik mamos pienu“ (taigi negaudamas jokių kitų skysčių) jis šlapinasi daugiau kaip šešis kartus per parą ir jo šlapimas yra normalios koncentracijos (netamsus ir neturi intensyvaus kvapo), tai tokią mintį apie kūdikio greitą pavalgymą galėtume laikyti visai pagrįsta.
Kūdikiui žindant motinos krūtį natūraliai/gamtiškai ir mamai pieną traukiant dirbtinai (rankomis ar pientraukiu) yra dirginami spenelio nerviniai receptoriai ir jutiminiais nervais perduodami impulsai keliauja į motinos smegenis, o iš ten į posmageninę endokrininę liauką hipofizę, kuri taip paskatinama į kraują išskirti hormoną oksitociną, kuris, kraujo atneštas į krūtis, stimuliuoja alveoles supančių raumeninių ląstelių susitraukimus ir pieno išstūmimą iš alveolių į latakėlius link spenelio. Tai vadinama pieno tekėjimo refleksu.
Kaip jau paminėjau, nervinių impulsų kelyje tarp spenelio ir hipofizės yra „tarpinė stotelė“ – mamos smegenys. Tai, kas tuo metu dedasi šioje stotelėje, gali labai įtakoti ne tik tolesnę nervinių impulsų kelionę į hipofizę (jie gali būti praleisti arba sustabdyti) ir didesnio ar mažesnio hormonų kiekio išskyrimą iš jos į kraują, bet ir jau į kraują patekusių oksitocino molekulių galimybę veikti arba ne. O mamos smegenis, jų nusiteikimą įtakoja tai, kas dedasi mamos kūne ir aplinkoje, ką mama junta ir jaučia.
Jei geri mamos jutimai (pvz., švelnios kūdikio rankelės prisilietimai, mylinčio vyro paglostymai) ir jausmai (pvz., pasitikėjims savimi, kai ji jaučiasi mylima ir saugi) skatina pieno tekėjimo iš krūties refleksą, tai blogi jutimai ar jausmai, pvz., fizinis skausmas ar psichologinis diskomfortas – slopina, o stresinėse situacijose motinos kraujyje pagausėję stresiniai hormonai gali net ir užblokuoti jau kraujyje esančių oksitocino molekulių veikmą.
Taigi pieno tekėjimo refleksas yra sąlygins refleksas. O sąlygos – mamos jutimai ir jausmai – žindant vaikelį ar dirbtinai traukiant pieną (pvz., kai randasi nepasitikėjimo savimi ir savo vaiku keliama stresinė įtampa), pripažinkime, gali būti labai skirtingos.
Išsamią informaciją ir daug naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir interneto svetainėje www.zindyk.lt
