Konkurso "Auginu vaiką be diržo" finalas: psichologės komentarai

Kantriai laukėme konkurso "Auginu vaiką be diržo" finalo ir džiaugiamės sulaukę psichologės Ugnės Koršunovės komentarų ir pastebėjimų kiekvienam jūsų konkursiniam pasakojimui.

 

Šis konkursas sulaukė nemažai diskusijų ir nuomonių tema - kas yra fizinė bausmė, ar galima vaikams nors ir mažos "beržinės košės" ir pan. Primename, kad konkurse dalyavo 8 mamytės - jaldija, gintarep, zivile, aantaite, linestra, deimante, ddowa123 ir astripaprika. Visoms jums dar kartą dėkojame.

 

Štai ir Všį "Mano šeimos akademija" psichologės Ugnės Koršunovės komentarai ir pastebėjimai. Iš karto pradėsime nuo nugalėtojų.

 

I vieta - JOLANTA (jaldija) 

Auklėdami vaikus neišvengiame klaidų

 

Būtų gerai vaikams ir tėvams, jeigu visi taip kaip jūs, dar negimus vaikui rūpestingai ruoštųsi tėvystei, kartu aptartų, kaip nori auklėti ir auginti savo vaikus. Jūs jaučiatės visiškai atsakingi už savo santykius, savo vaikų auklėjimą, padedate vieni kitiems.

 

Dažnai mamos skiria daugiau laiko bendravimui su vaikais, pokalbiams apie vaikus ir literatūrai apie auklėjimą. Taip pat dažnai tėčio pastebėjimai, pasiūlymai yra labai vertingi, įdomūs, tinkantys mūsų vaikui. Būtinai įsiklausykite į tėčio žodžius.

 

Visiškai sutinku (kaip ir visi psichologai, edukologai), jog tėvo ir mamos santykiai, jų bendravimas su vaikais tampa modeliu, pagal kurį vaikai mokosi, jį kartoja savo gyvenime. Pritariu ir skatinu tokią nuostatą, jog vaikams svarbu atrasti jiems įdomią, jų intelektualinius, emocinius poreikius patenkinančią veiklą.

 

Tai dažnai vaikai gauna įvairiuose būreliuose. Pažįstu ne vieną vaiką, kurio elgesys vėl tapo priimtinas, kai vaikas atrado, kur nukreipti savo kūrybinę energiją. Jūsų šeimoje mokomasi būti gerais, išradingais tėvais ir vaikai “pasitaikė" geri. Matyt, panašūs į tėtį ir mamą.

 

Sėkmės Jūsų gražiai šeimai!  

 

II vieta - GINTARĖ (gintarep) 

Augame visi-vaikas, tėtė, mama

 

Jūsų istorija beveik “iš vadovėlio”. Manau, daug kam įdomu ją skaityti, pagalvoti, kas tiktų jiems. Labai smagių dalykų galima pasimokyti: žaidimo, tyrinėjimo nuotaika mamai dirbant virtuvėje ar tvarkant namus, vaiko erdvė, kur galima išsitepti, molbertas, žaislų gaminimas patiems, daržovių augimo stebėjimas ir prižiūrėjimas, gyvūno maitinimas.

 

Mama - tikrai energinga, kūrybinga, pedagogiška ir reikli. Puikiai atpažįstate vaiko būsenas, kurios dažniausiai tampa jos susierzinimo priežastimi. Tėvai daro klaidą impulsyviai reaguodami į “nepatogų” vaiko elgesį ir neįsiklausydami, ką tuo elgesiu vaikas mus praneša. O praneša - “esu pavargęs, noriu gerti, man per daug čia žmonių, man gėda, liūdna, esu nusivylęs, noriu, kad kalbėtum tik su manimi dabar,  sergu”.

 

Įžvalgus Jūsų pastebėjimas – vaiko rėkimas labai sujaudina suaugusį žmogų, taip, kaip vaiką sujaudina, išgąsdina tėvų rėkimas. Vaikas patiria šoką, todėl trumpam nutyla ir nurimsta. O mes džiaugiamės: “ štai, išgirdo, suprato” arba “ dėkui Dievui, nutilo”.

 

Jūsų pavyzdys su nuotykiu parduotuvėje parodo, kaip tėčiai geba su humoru, ramiai ir kūrybingai spręsti situacijas. Kartais mamoms tokios drąsos ar išmonės pritrūksta reikiamu momentu.

 

Mamos ir tėčiai turi ir savimi pasirūpinti, pailsėti, kad kasdien galėtų eiti savo tėvystės pareigas ir nerėkautų, o būtų tokie žvalūs, energingi kaip Jūs.

 

III vieta - IRMA (aantaite)

Stengiuosi būti ne pikta mama, o draugė gera

 

Teisingai pastebite, jog supykti yra lengviausia. Žmogus galvoja ir suvokia, kokios jo elgesio ilgalaikės pasekmės. Tėvai tuo turėtų vadovautis, o ne savo impulsyvia reakcija.

 

Jūsų istorija ir nuotraukos dvelkia ramybe ir džiaugsmu.

 

Juk mamos nuo kūdikio gimimo girdi verksmą ir pažįsta, ką kuris verkimas reiškia. Mama turi priimti šią vaiko kalbą ir atlaikyti jau ūgtelėjusio vaiko verkimu sukurtą “dramą”.

 

Kai mama neišsigąsta, ramina ar tiesiog palaukia, vaikas ima suvokti, jog nieko baisaus, jeigu kažko labai nori, bet negauni, nieko tokio, jeigu taip išsigandai ar užsigavai pargriuvęs – mama juk rami. “Vadinasi, galiu nusiraminti ir aš”.

 

Tėvų pavyzdys, šeimoje išmoktas bendravimas žmogų lydi visą gyvenimą. Jeigu santykiai šeimoje darnūs, o tėvų pavyzdys įkvepia, vaikas pasaulį suvokia kaip saugų, priimantį. Vaikas turi geros patirties, kuri padeda atskitri gerą elgesį su juo nuo nepagarbaus santykio, logiškas taisykles nuo nepagrįstų reikalavimų. Manau, tada vaikas turi “gerus orientyrus” gyvenimo kelionėje.

 

Būkite ir patarianti, paaiškinanti gera mama ir žaisminga draugė.

 

Psichologė pakomentavo ir kitus mamyčių pasakojimus:

 

Jolita (linestra): Geriausias būdas auklėti vaikus-kalbėjimas

 

Nors jūsų dukra maža, Jūsų patirtis ir auklėjimo pasekmių suvokimas gilus. Suprantate, jog:

-vaikų elgesys keičiasi, kai keičiasi šalia esantys suaugusieji;

-svarbu, kad abu tėvai sutartų dėl elgesio taisyklių vaikui;

-ne visi populiarūs ir geri drausminimo būdai tinka konkrečiam vaikui;

-nors vaikas rėkia, tėvai turi išlikti ramūs ;

-kartais patys tėvai turi atsikvėpti ir atsitraukti;

-tėvai turi būti geru pavyzdžiu vaikui ir nuolat kalbėti su juo.

 

Nors vaikai panašūs į tėvus, bet jie jau kiti žmonės. Jie parodo tėvams kitokį pasaulį. Dabar vaikų laikas žaisti, išdykauti, išbandyti, kvailioti. Jie gali būti ne visada tvarkingi, ne visada ramūs. Įsiklausykite, ką vaikas nori pasakyti, kai elgiasi kitaip nei tėvams patiktų.

 

Sėkmės kuriant gražią šeimą!

 

Deimantė: Kartais vis tiek laimi mano silpnumas

Deimante, žavi Jūsų nuoširdumas, šiluma, atlaidumas. Rašote, jog prisimenate močiutės žodžius. Ji Jums perdavė savo išmintį. Prisiminkite tai dažniau. Prisiminkite, jog iš tiesų galėjo ir nebūti tokio nuotykio kaip telefonas virdulyje ar palaimos, kai sėdite apsikabinusios su dukra.

 

Vaiko pyktis ar keistas poelgis, kuriuos pavadiname “netinkamu elgesiu”, dažnai yra pastangos parodyti, ko jam reikia. Gal nori, kad kalbėtumėt su ja, o ne su drauge telefonu. Galima telefoną paimti ir paslėpti virdulyje – šauna į galvą mergaitei. 

 

Pailsėkite, pasilepinkite ir stenkitės išlikti rami, kūrybinga, žaisminga net tada, kai dukra elgiasi taip, kaip jai pavyksta, o ne taip, kaip norite Jūs.  Rašote, jog vaikystėje buvote “pasiutusi”. Gal dukra panaši į Jus? Jai tikriausiai reikia įvairios veiklos, bendravimo, nuotykių, žygių, išdaigų.

 

Gyvenkite linksmai ir įdomiai!

 

 

Jūs teisingai pastebite, jog tėvams sunkumai iškyla, kai vaikai jau didesni – trijų-ketverių metų.

 

Atrodo, jog Jūsų berniukas smalsus, judrus, nori viską išbandyti pats. Manau, tinka susitarimai, jog jis lanko krepšinį ir turi vakarais tvarkytis žaislus ar padėti tvarkyti mamai kambarį. Jūs rašote, jog “gąsdinate”. Susitarimai turėtų būti realūs, nes vaikas greit pamatys, kad panašūs “gąsdinimai” neįgyvendinami.

 

Dėl to turėtume sakyti tokius dalykus, kuriuos galime padaryti, pavyzdžiui, nežiūrės filmuko, nenueis į kiną. Patrauklios veiklos, kuri labai svarbi vaiko savirealizacijai, nereikėtų atimti nei vaikystėje, nei paauglystėje.

 

Vaikų psichiatras M. Winterhoff’as rašo, jog šiandien mes per daug reikalaujame iš vaikų ir atimame iš jų vaikystę. Norime, kad būtų savarankiški, tvarkingi, mokytūsi užsienio kalbų, visada elgtųsi “brandžiai”. Dirbu su paaugliais ir žinau, jog daugumai penktokų bei devintokų sunku susitvarkyti savo kambarį.

 

Tiek penkiametį, tiek paauglį gali įkvėpti geras tėvų pavyzdys, kai kartu tvarkomi namai, pasidalinant darbus. Geri įpročiai išlieka ilgam. Jeigu tėtis padeda mamai, berniukas gali mokytis tokio pat elgesio, ir atvirkščiai.

 

Gyvenime mokomės patirdami pasekmes. Dažnai vaikai, patyrę skausmą nugriuvus, tampa atsargesni. Rašote, jog sūnui Jūsų perspėjantys žodžiai pralekia pro ausis. Gal jis pasimokytų patyręs, ką reiškia karšto puodo šonas ar kita natūrali pasekmė. Deja, pažįstu judrių, aktyvių vaikų, kurie išlieka nutrūktgalviai nors ne kartą “nusibrozdino kelius”.

 

Keliate klausimą - ar yra priežastis bausti vaiką? Mes, suaugusieji, leidžiame sau impulsyviai reaguoti į impulsyvų vaiko elgesį - baudžiame. Šių istorijų autorės rašo, jog atgailauja, liūdi sudavusios vaikui. Manau, šie jausmai skatina tėvus tobulinti savo reakcijų  į vaiko elgesį “repertuarą”.

 

Mušimas - netinkama priemonė auklėti nė vienai gyvai būtybei, tuo labiau mūsų vaikams. Mušimo esmė – pažeminimas, parodymas, jog suaugęs yra galingas. Tą akimirką galingas yra suaugusiojo pyktis, o pats tėvas yra pasimetęs, nes nesusikalba su savo mažu vaiku.

 

Dėkojame už pasidalinimą savo patirtimi ir atradimais.

 

Jurgita (astripaprika) Geriausias auklėjimas - 5 minutės vienatvės

 

Gerai, kad pasitikite savimi augindama dukrą, nes įvairių “ekspertų” pastabos kartais mamas priverčia suabejoti savo nuojauta, savo vaiko pažinimu. Vaikui gera, kai šalia rami, linksma, leidžianti tyrinėti pasaulį mama.

 

Jūsų dukra smalsi, guvi ir savarankiška. Manau, būdama viena ji pajunta, jog ši situacija jos netenkina ir pati aktyviai veikia – eina taikytis. Atrodo, ji jau išsiaiškino, kaip pamaloninti supykusią mamą, pavyzdziui, apsikabinimu.

 

Aš netikiu, jog mažas ar didesnis vaikas paliktas vienumoje “atgailauja”, mąsto apie savo netinkamą elgesį. Jeigu suaugęs dar pabara, tai vienumoje vaikas taip pat “bamba” ant mamos ar tėčio. Nieko blogo, vaikas įsižeidžia gavęs pastabą ar baramas – jis gali išreikšti savo nepasitenkinimą.

 

Mylėkite savo mažąją visokią – ir besišypsančią, ir užsispyrusią.

 

Visiems siūlau paskaityti puikią A. Lindgren knygą “Emilis iš Lionebergos”. Skaitydami puikiai pailsėsite, prisijuoksite ir suprasite, jog jūs nepatyrėte dar jokių nepatogumų dėl savo vaikų “netinkamo elgesio”. Beje, Emilio tėtis nuolat naudojo drausminimo būdą – palikti berniuką vienumoje. Paskaitykite, pamatysite, ką jis ten veikdavo.

 

Dovilė (ddowa123): Esame ir būsime prieš smurtines bausmes vaikams

 

Jums dar viskas prieš akis – jūsiškis dar mažas. Verksmu, maisto spjaudymu, muistymusi, rietimusi atgal, garsiu čiauškėjimu jis praneša, jog pavargo, nebenori valgyti, nori, kad pakelstumėt ir parodytumėt ką nors įdomaus, arba serga.

 

Suprantu, jog šeimoje sutariate dėl auklėjimo principų. Būkite tvirti, laikykitės šios nuostatos, ieškokite, kaip taikiai ir kantriai auklėsite vaiką. Šiandien nemažai tėvų išgirsta replikų, jog vaikas “išlepęs”. Išlepęs vaikas yra tada, kai nuolat reikalauja, jog tėvai už jį padarytų tai, ką jis jau pats gali padaryti.

 

Kai tėvai nepastebi, jog vaikas jau savarankiškai gali pats laikyti buteliuką, pasiimti žaislą ir džiaugtis savo pasiekimais. Gali ropoti ar eiti įsikibęs į baldus ir pasiimti norimą žaislą. Išlepęs ir nesuvokiantis, jog gali būti aktyvus, sėdės (jeigu moka judėti) ir rėks reikalaudamas, kad žaislą paduotų mama ar močiutė. 

 

Sėkmės!

 

Dėkojame psichologei už komentarus.

 

Konkursui dovanas įsteigė VšĮ "Mano šeimos akademija"!

 www.msakademija.lt

 

I VIETOS LAIMĖTOJAI

dovanojame pagrindinį prizą - šaltkrepšį!

 

I VIETOS LAIMĖTOJAI  atitenka

 

Komplektas Nr.1: rankšluostukas-šluostukas ir rankšluostis

III VIETOS LAIMĖTOJAI  dovanojame

Komplektas Nr.2: rankšluostukas-šluostukas ir daugkartinis, neperšlampamas, medžiaginis paklotėlis

SVEIKINAME!

 

"Mano šeimos akademija"

Northway medicinos centras

Telefonas: (8-618) 64000

Adresas: S.Žukausko g. 19, Vilnius, Lietuva

El. paštas: info@msakademija.lt