Kiekvienas mažylis individualus, asmenybė, kuri auga nepastebimai greitai. Čia mažylis džiugina mus savo pirma šypsena, o štai jau moka persiversti ir jau šliaužti bei ropoti. Tačiau koks kelias iki ropojimo?
Viskas vyksta pamažu
Pasak kineziterapeutės Klaudijos Chelos, vaikučio vystymasis iki tol, kol jis išmoksta ropoti, prasideda nuo gulėjimo ant nugaros. Mažylis pirmiausia „atranda“ savo rankutes, mokosi griebti įvairius daiktus, persiverčia ant šoniuko, o tik po to, kai jaučiasi saugus, jis persiverčia ir ant pilvuko.
Kuo įvairiau mažylis juda, tuo sėkmingesnis jo vystymasis. Vaikučiai gali judėti skirtingai – šliauždami ant pilvo, persiversdami ant nugaros, po to ant pilvuko, atbulomis šliauždami. Vėliau mažylis pajus, kad gali atsiremti delnais ir taip pasiūbuoti „keturiomis“. O tada – prasideda ropojimas.
Yra vaikučių, kurie juda grindimis tiesiog apsiversdami nuo vieno šono ant kito. Taip tėveliai gali stebėti, kokie yra skirtingi mažylių judėjimo būdai, todėl nieko jų nereikia mokinti – viskas vyksta pamažu.
Kada mažylis ima ropoti?
Dažnai mamytės atidžiai seka vaiko vystymąsi, kad viskas vyktų pagal normas. Tačiau svarbiausia, kad vaikas apskritai vystytųsi, bet nebūtinai pagal vadovėlius.
Tačiau bendros normos yra štai šios:
1. Vartymosi pradžia – ne anksčiau trijų mėnesių, ne vėliau 7,5 mėn.
2. Ropojimas, sėdėjimas, stovėjimas – ne vėliau kaip iki pusantrų metų.
3. Ir tik po to prasideda vaikščiojimas – maždaug iki 18 mėnesių amžiaus.
Tačiau, kaip sako kineziterapeutė, nėra tikslių ribų ar normų, kada vaikas turi išmokti sugebėti atlikti vieną ar kitą veiksmą. Viskas vyksta individualiai.
O kada Jūsų mažylis ėmė pesiversti ant pilvuko nuo nugaros? O šliaužioti ar tvirtai stovėti?
