Žiūrinėjau mūsų didžiulį nuotraukų ir video archyvą ir, pamačiusi šį filmuką, apėmė labai šilti jausmai, o ir šypsena – lyg ausų...
Vis negaliu atsistebėti, koks mažulytis, gležnutis ir traputis buvo mūsų sūnelis, dar toks priklausomas nuo tėvelių, toks laimingas, kad tėtukas jam padeda įsivaizduoti, kad eina (jam tada buvo 3,5 mėnesio) ...
Toks patenkintas, kad užsiimame su juo, skirdami visą savo dėmesį jam ir apdovanojame begaline meile...
😀
Kaip miela 😀
įsivaizduoju, kokie šilti prisiminimai užplūdo 😉
labai mielas video! paziurejus iskart sypsena veide atsirado😀 as taip pat daznai perziuriu sunelio nuotraukas,flimuota medziaga ir negaliu atsistebeti,kaip jis greit auga ir keiciasi 😀 😀