Maitinimas – labai svarbi naujagimių ir mažų vaikų gyvenimo dalis, o taip pat puikus tarpusavio ryšio stiprinimo etapas tarp vaikų ir tėvų.
Apie vaikų mitybos sutrikimus galima kalbėti tuo atveju, jei vaikas negauna pakankamai kalorijų ir nesilaikoma teisingų mitybos principų. Kartais tokie mitybos sutrikimai pasireiškia irzlumu, vangumu, svorio kritimu arba svorio augimo kreivė neatitinka amžiaus.
Vaikai, kurių mityba nepakankamai kaloringa, turi ir ūgio problemų. Jei iš vaiko mitybos raciono išbrauktume keletą produktų grupių, atsirastų didelis pavojus nepilnavertei mitybai, pavyzdžiui, gali išsivystyti anemija. Laikui bėgant, mitybos sutrikimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių, tokių kaip – vystymosi sutrikimas, elgesio problemos ir stresas šeimoje.
Maždaug 25-40% vaikų turi maitinimosi sutrikimų. Kai kuriems šie sutrikimai laikini. Anksčiau nustatyto termino gimusiems vaikams, mitybos sutrikimai pasitaiko 40-70% atvejų. 3-10% vaikų turi tendenciją atsisakyti maisto ir toliau.
Mitybos sutrikimus galima suskirstyti į tris kategorijas
Pirma kategorija - tai anatominiai arba fiziologiniai pakitimai: nosyje, burnoje, gerklėje, balso stygose, trachėjoje arba stemplėje. Anatomonius sutrikimus šiuose organuose liudija sunkumai žindant, ryjant ar kvėpuojant. Mitybos sutrikimus gali išprovokuoti šių organų susirgimai, pavyzdžiui, gastroezofaginis refliuksas, alergija ir kiti.
Antra kategorija - nervų sistemos vystymosi sutrikimai, dėl kurių nesivysto vaiko mitybos įgudžiai, atsiranda jautrumas burnos srityje ir keičiasi burnos motorika.
Trečia kategorija - maitinimosi sutrikimai, susiję su elgesiu, pavyzdžiui, kūdikių anoreksija. Šiuo atveju labiau kompetetingi vaikų psichiatrai.
Maitinimosi sutrikimai gali pasireikšti kartu su kitais susirgimais. Jiems priskiriamos ne tik svorio ir ūgio problemos, bet ir vėmimas, vidurių užkietėjimas, nuolatinis verkimas, dirglumas, apatija, taip pat problemos, susijusios su rijimu ir kramtymu.
Tokie vaikai valgo tik vieną kažkurią produktų grupę ,vienos spalvos arba konsistencijos. Kai kurie vaikai gali atsisakyti valgyti ir gerti, tai parodydami savo elgesiu – nusisukdami nuo valgio, rėkdami, spjaudydami ir mėtydami maistą.
Nustatyti šių problemų priežastis gali tik nuodugni medicininė apžiūra. Pediatras, šeimos gydytojas arba specialistas įvertina bendrą vaiko būklę, taip pat vaiko mitybos pilnavertiškumą. Tėvai turėtų kasdien vesti dienoraštį, pažymėdami jame, ką ir kiek vaikas suvalgo,vaiko nusiskundimus – tokiu būdu specialistas galės išanalizuoti ir suprasti problemą.
Gydytojui ar specialistui svarbu iš tėvų sužinoti, kaip atsirado ši vaiko problema ir kuo ji pasireiškė, ar vaikas turi lėtinių susirgimų, kokios anksčiau persirgtos ligos galėjo turėti įtakos mitybos sutrikimams. Svarbu suprasti, kokioje emocinėje aplinkoje vaikas maitinamas, ar šeimoje nėra streso, nervinės įtampos, galinčių įtakoti maitinimosi sutrikimus. Juos gali įtakoti ir motinos depresija.
SVARBU ĮVERTINTI FIZINĮ VAIKO VYSTYMĄSI, T.Y. SVORĮ IR ŪGĮ
Jeigu šie rodikliai atitinka vaiko amžių, tuomet jokio maitinimosi sutrikimo nėra. Jei konstatuojamas svorio/ūgio deficitas, tada reikia atlikti nuodugnius tyrimus, kad būtų galima patvirtinti ar paneigti šią problemą. Kai kūdikis maitinamas krūtimi alergiškas tam tikram maisto produktui, pavyzdžiui karvės pienui mama šį produktą turi pašalinti iš savo raciono.
Jei jis maitinamas mišinuku, gydytojas paskirs specialų gydomąjį mišinį, kuris užtikrins kūdikiui pilnavertę mitybą.Kūdikiams su bloga svorio dinamika, įvedus papildomą maitinimą, rekomenduojama naudoti sviestą arba augalinį aliejų, arba dar geriau vartoti specialius pieno mišinius su padidintu kaloringumu (Similac High Energy).
Vaikas turintis neurologinių problemų, negali gauti pakankamo kalorijų kiekio dėl rijimo sutrikimo. Todėl tėvai gaišta laiką bandydami maitinti vaiką per burną. Tokiems vaikams rekomenduojamas maitinimas per zondą, kuris įvedamas į skrandį arba į dvylikapirštę žarną. Tokiu būdu vaikas gauna reikiamą kiekį kalorijų, o pats maitinimo procesas sutrumpėja.
Viena iš dažniausių maitinimosi sutrikimo priežasčių yra gastroezofaginis refliuksas. Taip yra dėl to, kad dažnai maistas kartu su skrandžio sultimis patenka į stemplę, sukeldamas pakitimus joje ar gerklose. Skrandžio turinys patenka ir į plaučius, sukeldamas plaučių aspiraciją.
Tokiu atveju gydytojas įvertina bendrą vaiko sveikatos būklę, atlieka papildomus tyrimus, pvz.: stebi, kaip maistas iš skrandžio patenka į stemplę ezofagogastroskopo pagalba.. Norint sumažinti šią problemą ir pašalinti maitinimosi sutrikimus, rekomenduojama keisti mitybos režimą ir maisto meniu, be to, paskiriami specialus vaistai. Kartais, ypač sunkiais atvejais, reikia atlikti operaciją. Netgi tokiu atveju, vaikas jau neturės gerų maitinimosi įgudžių, taip pat bus sunku pasisavinti kietos konsistencijos maistą.
Visi tėvai turi žinoti pagrindinius mitybos principus, netgi tie, kurių vaikai sveiki. Būtina kontroliuoti, kaip ir kada vaikai maitinami, stebėti suvalgomo maisto kiekį, kad nebūtų pažeista fiziologinė pusiausvyra tarp sotumo ir alkio jausmo. Išalkusiam kūdikiui nereikia leisti verkti ilgiau nei 30 minučių.
Mama šeimoje turi būti apsaugota nuo streso, depresinių būsenų, nes tai turi įtakos vaiko mitybai. Tėvai turi mokėti suprasti ir reaguoti į mažo vaiko mitybos poreikius, kol jis nemoka išreikšti savo jausmų.
MAŽŲ VAIKŲ MITYBOS TAISYKLĖS:
1. Planavimas:
- Reguliarus maitinimas;
- Maitinimas ne ilgiau 30 minučių;
- Nieko nesiūlyti tarp pagrindinių maitinimų, išskyrus vandenį;
2. Supanti aplinka:
- Neutrali atmosfera (nemaitinti per prievartą);
- Leisti vaikui savarankiškai mėgautis maistu;
- Neleisti žaisti valgio metu;
- Nenaudoti maisto produktų kaip dovanos ar paskatinmo už kažką.
3. Veiksmai:
- Mažos porcijos;
- Pirmiausia kietas maistas, po to skystas;
- Jeigu vaikas žaidžia ir nevalgo 10-15 minučių, valgį nuimti nuo stalo;
- Baigti maitinimą, jeigu vaikas pyksta ir mėtosi maistu;
- Kai vaikas pavalgė, nuprausti burnytę ir viską sutvarkyti.
Nuo 4-6 mėnesių amžiaus pradėti primaitinimą – duoti kitų maisto produktų. kietą maistą. Tokiame amžiuje kūdikiui gali nepatikti kažkuris produktas arba gali jo netoleruoti, tokiu būdu atsirasti maitinimosi sutrikimų. Kiekvieną maisto produktą įvesti atskirai ir po vieną.
Tėvams patariama siūlyti vaikui naują produktą kasdien tol, kol jis prie jo pripras. Nesiūlyti naujo maisto produkto, jei vaikas susirgo. Mažyliui bus lengviau, jei tėvai valgys kartu.
Vaikų maitinimosi sutrikimų gydymas grindžiamas elgesio koregavimu, ugdant pozityvų požiūrį, draudžiant nepageidaujamą elgesį. Tėvai turi išmokti maitinimosi pagrindų, pvz.: nustatyti teisingą maitinimosi laiką, įgnoruoti neprimtiną vaiko elgesį prie stalo, pritaikyti situacines galimybes.
Vaikams su blogu apetitu (t.y. valgantiems mažomis porcijomis) kiekvieną savaitę reikia didinti maisto apimtį, tokiu būdu išmokant teisingos mitybos . Taip užtikrinamas vaiko fizinis ir psichomotorinis vystymasis.
Baigiant norėčiau pridurti, kad problema sutinkama dažnai, nors dauguma atvejų sunku nustatyti priežastį. Didelę įtaką vaikų maitinimosi sutrikimams turi vaiko elgesio sutrikimai, taip pat atmosfera šeimoje. Svarbu, kad tėvai laiku pastebetų vaiko elgesio pasikeitimus, susijusius su maitinimusi ir kreiptųsi į pediatrą, šeimos gydytoją ar specialistą.
