„Manio bata buvo diu, vena dingo nejandu“ – deklamuoja dvejų metų neturintis pyplys. Mama giria, aplinkiniai ploja, ir mažylis, patenkintas rezultatu, pakartoja ketureilį dar kartą. Ar iš tiesų verta mokyti vaikus eilėraštukų nuo mažų dienų?
Konsultuoja Vilniaus lopšelio – darželio „Žibutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Žvirblienė
Du vaikai – dvi patirtys
Du vaikučius auginanti mama Edita pastebi, kad jos sūnus su dukryte skiriasi savo pomėgiu bei gabumais deklamuoti eilėraščius. Dukrytė jau nuo mažų dienų mėgos mamos skaitomus eilėraštukus, mielai juos kartojo. Moteris prisimena, kad kai dukrytei buvo dveji metai ir per Kalėdas jų namus aplankė Kalėdų senelis, ji neišsigando ir gražiai padeklamavo jam „Eglutė skarota“.
Vėliau, kai mergaitė pradėjo lankyti darželį, ji buvo visų jo švenčių pagrindinė deklamatorė. Jai patikdavo būti dėmesio centre, eilėraštukus jį įsimindavo be jokio vargo. Būdavo, perskaito auklėtoja kartą ar du ketureilį, ir mergaitė jau deklamuoja jį be klaidų. Tuo tarpu jaunesnysis broliukas su eilėraščiais nuo mažų dienų netapo draugu. Berniukas nerodė didelio susidomėjimo jais, o kai reikėdavo išmokti darželyje, „kankindavosi“ ilgai ir nuobodžiai.
Vieniems sekasi geriau, kitiems reikia daugiau laiko
Vilniaus lopšelio – darželio „Žibutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Žvirblienė sako, kad visi vaikai yra skirtingi. „Per kiek laiko vaikas išmoks eilėraštį, priklauso nuo paties vaiko gebėjimo įsiminti eilėraštį. Vieni išmoksta tą pačią dieną, užtenka tik kelis kartus perskaityti, o kitam vaikui trunka ir savaitę, ir dvi“.
Ar ne per sunkus eilėraštis?
Jeigu vaikas nenori mokytis ir deklamuoti eilėraščio, atkreipkite dėmesį, ar šis ne per sunkus vaikui? Gal jame yra sunkių ir nesuprantamų mažyliui žodžių? Gal eilėraščio rimas yra sunkus ir sunkiai įsimenamas?
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Žvirblienė: „Mažesniam vaikui tinkamesni eilėraščiai, turintys siužetą, kad vaikas suprastų, kas jame vyksta. Vyresni mokosi sudėtingesnius eilėraščius. Vaikai paprastai mėgsta eilėraščius – jiems patinka žodžių žaismas, ritmas“.
Kuo naudingi eilėraščiai?
Eilėraštukų mokymasis nėra tik smagus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir nauda vaikui. Vilniaus lopšelio – darželio „Žibutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Žvirblienė sako, kad eilėraščių mokymasis lavina vaikų atmintį, susikaupimą, vaikas mokosi taisyklingai tarti garsus, kirčiuoti žodžius. „Jei vaikas turi problemų su tam tikro garso tarimu, pavyzdžiui, „Š“, galima parinkti žaismingą eilėraštuką, kuriame yra garsas „Š“, kad vaikas galėtų išmokti jį“ – sako specialistė.
Pasak jos, procesas mokantis eilėraščius nėra lengvas, vaikas turi turėti gerą atmintį, kad išmoktų. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Vilma Žvirblienė: „Jeigu eilėraštis sudėtingesnis, perskaičius jį, reikia panagrinėti su vaiku - aptarti veikėjus, koks veiksmas vyksta, kas jame nutinka“.
Tai, ar greitai, ar lėčiau vaikai išmoksta eilėraščius, priklauso nuo jų atminties savybių. Kai atmintis gera, vaikas greitai išmoksta eilėraštį. O tam, kad ji būtų gera, reikia ją treniruoti – ir smagusis eilėraščių mokymasis yra vienas iš būdų.
