Reikia valytis dantukus, plautis rankas, susitvarkyti žaislus...Tiek daug taisyklių ir ritualų įvedame į vaiko gyvenimą. Kodėl jų svarbu laikytis tiek vaikams, tiek patiems tėveliams?
Apie tai Mamyčių klubui pasakoja vaikų psichologė Renata Dumskytė.
Jei norime ko nors išmokyti vaiką, svarbu laikytis tam tikro ritualo – tai vyksta kiekvieną dieną tose pačiose situacijose, pvz. jei mokame mažylį plauti rankytes po valgio, reikia tai visuomet daryti.
Taisyklių turi laikyti ir vaikai, ir tėvai
Pasak psichologės, nors taisykles nustato tėvai, jų turėtų laikytis tiek vaikai, tiek patys tėvai.
"Svarbu, kad ne tik tas taisykles pasakytumėme vaikui, bet turime ir paaiškinti. Pvz. plauname rankas prieš valgį tam, kad neužsikrėstumėme ligomis. Kodėl turime susitvarkyti savo žaislus? Todėl, kad juos kitą dieną rastumėme ir jie kur nors „neiškeliautų“. Viską paaiškinkime vaikui, kodėl reikia daryti vieną ar kitą dalyką", - pasakojo vaikų psichologė R.Dumskytė.
Jei tėvai nesilaikys taisyklių, negalime tikėtis, kad ir vaikai jų paisys. Žinoma, tėvai gali daug daugiau, nes jie suaugę, pvz. tėtis gali paimti peilį, o sūnus dar ne, tad ir paaiškinkite vaikui, kad peilis aštrus ir gali įsipjauti.
Jeigu liepiate vaikučiui prieš miegą ir ryte valytis dantis, ir patys turite to laikytis. Kad nebūtų dvigubų standartų – aš galiu patingėti, o tu turi tai daryti…
Kokias tėvai daro klaidas, apibrėždami taisykles?
Pasak psichologės, tėvai kartais duoda vaikui pernelyg daug draudimų – netriukšmauk, nelakstyk, neliesk, neimk to ar ano ir pan. Bet mes nepasakome, ko mes tikimės iš vaiko.
Jei norime, kad vaikas laikytųsi tam tikrų ritualų ar taisyklių, turime aiškiai pasakyti, ko iš vaiko norime, pvz. Aš noriu, kad tu kalbėtum tyliau, nes dabar tavo mažoji sesutė miega. Arba, dantukus svarbu valytis ir ryte, ir vakare, kad jie nesugestų.
Jei tėvai nesilaiko taisyklių, vaikas tuomet pasimeta, jam pasaulis tampa nebeaiškus – kodėl aš turiu taip elgtis, jei tėvai taip nesielgia. Vaikas gali ilgainiui pats nesilaikyti to, ką liepia tėvai.
Svarbus nuoseklumas
Taisyklės turi būti nuoseklios. Jei vieną dieną guldome vaiką devintą valandą, tai ir kitą dieną guldykime tuo pačiu metu. Jei pradedate sodinti vaiką ant puoduko, turėkite kantrybės ir kitą dieną sodinkite jį, kad tai taptų ritualu.
Vaikui reikia tų pačių ritualų, kad pasaulis jam atrodytų saugus ir jis žinotų, ko tikėtis.
Jeigu vaikas nesilaiko taisyklių, kurias tėvai nubrėžia, reikia pranešti vaikui apie tokias elgesio pasekmes. Jei kelis kartus pakartojame vaikui, kad eitų valyti dantukų vakare, o jis neklauso, tuomet sakome: jei nesivalysi, prieš miegą nebus pasakos ar pan. Ir jei vaikas vis tiek nesivalo, tokios ir būna pasekmės.
Bet tuo pačiu turime suteikti galimybę pasitaisyti vaikui. Jei rytoj iškart išsivalysi dantukus, paskaitysiu tavo mėgstamą pasaką ar kt. Svarbu leisti vaikui rinktis.
Na su dantukų valymu ir rankyčių plovimu neturim bėdų nuo pat mažumės, nes sūnus tikras mano mėgdžiotojas. Toks mažas švaruolis kartais būna, nes vos tik kas bėga rankytes plaut(kaip ir aš). Tiesiog tai natūralu. Žinoma, kartais būna tingulukas ar pavargęs, bet tokiu atveju labai praverčia papildomos priemonės, pavyzdžiui, tai puikiai tiktų ir tiems, kurie nenori valyti dantukų - tai žaismingi laiko matuokliai, turim vieną, ir jei tingi eiti valytis sakau, kad liūdės, jei nevalysi ir pan, suveikia 😀 O kadangi jau du dantukai jam ištraukti, eilę kartų teko eiti pas dantistes, tai puikiai žino, kad bakteriukas labai mėgsta valgyti jo dantukus, tad juos valyti būtina 😀 O kiti ritualai, kaip kad prausimasis kas vakarą, miegojimas, įprasta. Žinoma konkretaus laiko nenustatę, bet dažniausiai tarp 9 ir 10val vakaro jau miega. Tik problemos su žaislų tvarkymu, nes tokią "taktiką" turi, kad eitume kartu tvarkytis, tad tenka, nes man taip pat, kai gaminu ar namus tvarkausi tai pirmas mano pagalbininkas 😀