Kodėl vaikui reikalingas teatras?

„Teatriuko“ įkūrėjas, meno vadovas ir aktorius Žilvinas Ramanauskas mano, kad teatras vaikus praturtina visokeriopai. O einant su mažyliu į teatrą reikia pasidomėti, koks tai bus spektaklis, kokio amžiaus vaikams jis rekomenduojamas.

Konsultuoja Žilvinas Ramanauskas, „Teatriuko“ įkūrėjas, meno vadovas ir aktorius

Teatras lavina vaikus

Žilvinas Ramanauskas – dviejų mažų vaikučių tėtis, įkūręs „Teatriuką“ ir iki šiol jame dirbantis meno vadovu bei aktoriumi. Jis įsitikinęs, kad teatras vaikams yra būtinas, nes praturtina visokeriopai. „Teatras yra menų sintezė. Vaikas mato ir vizualius dalykus, jis girdi muziką, ir taip lavinasi.

Teatras – tai pasaulio pažinimo pamokos, kai vaikas sužino naujų dalykų. Teatras vaikui suteikia begalę gerų emocijų. Matau tai iš savo patirties – kai veduosi savo trejų metų dukrytę Salomėją į teatrą, ji po to ilgai tuo gyvena. Nuo ryto iki vakaro įsijaučia į tai, ką matė, pavyzdžiui, sako: „Aš dabar būsiu Doroti, o tu, tėti, būk liūtu“. Vakare ji penkis kartus prašo pasekti tą pačią pasaką, matytą teatre“ – apie stebuklingą teatro trauką pasakoja Žilvinas Ramanauskas.

Kada pirmą kartą į teatrą?

Nuo kokio amžiaus vaiką vesti į teatrą, „Teatriuko“ meno vadovas Žilvinas Ramanauskas vienareikšmiai atsakyti negali. Labai priklauso nuo to, kokį teatrą ir spektaklį renkatės.

„Kalbant apie „Teatriuką“, mes paprastai sakome, kad vaikams nuo trejų metų duodame garantiją, kad jis jau bus įtrauktas į spektaklį, bus pilnateisiu jo žiūrovu, o vedant vaiką iki trejų metų į spektaklį , ar jis bus dėmesingas priklauso nuo daug faktorių – jo charakterio, tėvelių elgesio ir kt. Dabar yra spektaklių, kurie skirti ir kūdikiams – juose daug formų, garsų, spalvų...“ – sako Žilvinas Ramanauskas.  

„Teatriuko“ repertuaras

Žilvinas Ramanauskas sako, kad „Teatriukas“ yra ypatingas teatras vaikams, nes beveik neturi tradicinės dramaturgijos. Pirmasis jų  spektaklis buvo sukurtas pagal lietuvių liaudies tautosaką, vaikų folklorą, jame buvo gausu  paukštelių pamėgdžiojimo. Pašnekovas sako, kad jų teatre spektakliuose beveik nėra neigiamų personažų, o jų credo yra skatinti vaikų kūrybiškumą, fantazijos bei vaizduotės lavinimą. Kaip sako Žilvinas Ramanauskas, „visas „Teatriuko“ repertuaras ateina iš širdies“.

Vienas mėgiamiausių „Teatriuko“ spektaklių vaikams yra „Pasakos telefonu“ pagal  Gianni Rodari pasakėlės. Spektaklyje vienas labai užsiėmęs tėtis, senjoras Bjankis, vakarais dukrytei pasakas seka... telefonu. Nes labai daug dirba, važinėja po pasaulį ir negali jų pasekti gyvai.

Ar jūsų vaikai mėgsta teatrą ir turi mėgstamą spektaklį?