Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Ji pasireiškia padidėjusiu bronchų jautrumu (reaktyvumu) į įvairius dirgiklius, kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija) bei pasikartojančiais dusulio, švilpimo krūtinėje, krūtinės veržimo, kosulio simptomais, ypač naktį arba ankstyvą rytą, praeinančiais savaime arba gydant.
Tai viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena iš dažniausių lėtinių ligų.
Tinkamai gydant šiuolaikinėmis priemonėmis, ligą galima visiškai kontroliuoti, išvengti jos paūmėjimų ir sergant ja gyventi visavertį gyvenimą.
Kas sukelia astmą?
Astmos priepuoliai gali pasireikšti nuo silpno pakosėjimo ir pasunkėjusio kvėpavimo iki labai sunkių, gyvybei pavojingų dusulio priepuolių. Kilus astmos priepuoliui susitraukia bronchai ir bronchiolės, sukeldami krūtinės ląstos suspaudimą ir apsunkindami kvėpavimą.
Kvėpavimo takų gleivinė pabrinksta ir pradeda gaminti daugiau tąsių gleivių, kurios dar labiau trukto patekti orui į plaučius. Kvėpavimas taip pasunkėja, kad netgi iškvėpimas, kuris paprastai vyksta pasyviai, reikalauja didelių pastangų.
Dusulio priepuolis gali trukti nuo keliolikos minučių iki keliolikos valandų ar dienų. Laikui bėgant priepuoliai tampa vis sunkesni ir gali sukelti negrįžtamų plaučių audinių pakitimų, sutrikdyti širdies veiklą. Todėl labai svarbu kontroliuoti astmą.
Keli astmos tipai
1) Įgyta (egzogeninė, išorinė) astma, taip pat vadinama alergine, atopine ar imunologine astma, specialistų nuomone, yra alerginė reakcija į kai kuriuos veiksnius, visuomet išprovokuojančius astmos priepuolį (pvz., gyvūnai, dulkės, pelėsiai, žiedadulkės, vaistai ar maisto produktai).
Šiuo astmos tipu dažniausiai suserga vaikai ar jauni žmonės, kurie paprastai turi paveldėtą polinkį alergijai. Jų odos testas rodo teigiamą alergijos reakciją, yra padidėjęs specifinių antikūnių kiekis kraujyje.
2) Vidinė (endogeninė) astma dar vadinama nealergine arba neimunologine astma. Šio astmos tipo priežastys iki galo neišaiškintos, nors simptomai dažnai tokie patys kaip ir įgytos astmos. Endogeninės astmos priepuolį kartais išprovokuoja veiksniai, kurie ne visada sukelia priepuolį.
Tokiais veiksniais gali būti šalto oro įkvėpimas, reakcija į infekciją, stresas, oro permainos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai. Endogenine astma paprastai susergama vyresniame amžiuje. Žmonės, kenčiantys nuo endogeninės astmos, gali neturėti giminaičių, sergančių tokia pat liga, jų odos testas rodo neigiamą alergijos reakciją, jų kraujyje nepadidėjęs specifinių antikūnių kiekis.
3) Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą (dažnai serga paciento šeimos nariai).
Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis
Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.).
Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.
Astma nėra visiškai išgydoma
Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, astma nėra visiškai išgydoma, tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad ji gali būti gydoma ir kontroliuojama.
Astmai gydyti vartojami dviejų pagrindinių grupių vaistai:
Pirmieji – kontroliuojantieji priešuždegiminiai vaistai, kurie slopina uždegimą bei kontroliuoja astmos simptomus.
Antrieji – simptominiai vaistai, prolonguoto veikimo bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai), skirti ligos simptomams šalinti arba palengvinti. Esant lengviems, retai pasikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių, kurie vartojami ne reguliariai, o tik užėjus dusuliui.
Astmą galima kontroliuoti, jei ne visiems, tai daugumai pacientų, bet kontrolės lygis priklauso nuo to, kokia ligos eiga ir koks sunkumas. Visišką ligos kontrolę gali pasiekti daugiau kaip pusė pacientų.
Nors astmos simptomai ir paūmėjimai daugeliui sergančiųjų astma pasikartoja tik kartkartėmis, tačiau kvėpavimo takų uždegimas vargina nuolat. Todėl norėdami išvengti astmos simptomų, paūmėjimų bei sustabdyti plaučių funkcijos blogėjimą pacientai turi ne tik nuolat tinkamai vartoti vaistus, bet ir vengti veiksnių, provokuojančių astmos simptomus. Kaip ir gydant kiekvieną lėtinę ligą, labai svarbu yra visos gydymo priemonės, pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai.
Kaip išvengti astmos paūmėjimų:
-vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, panaikinti infekcijos židinius.
-vengti alergiją sukeliančių maisto produktų.
-nebūti prirūkytose patalpose.
-jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį – jų vengti.
-atsisakyti namuose sausų augalų puokščių ir kiliminių dangų, kur dažniausiai kaupiasi dulkės.
-vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), sportuoti. Ypač tinkami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant reikia giliai kvėpuoti (pvz., plaukimas, joga).
-grūdinti ir stiprinti organizmą.
-visiems, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.
