Anksčiau jau aptarėte ir diskutavote mamai Daliai ramybės neduodančia tema. Šįkart šiuo klausimu Mamyčių klubas paprašė psichologų išsakyti savo nuomonę. Tad ar verta sunerimti, jei vaikai ima bijoti svetimų žmonių?
Mama Dalia Pukštienė:
Mano dukrytei greitai sukaks 6 mėnesiai. Bėda ta, kad ji labai bijo svetimų, nemėgsta triukšmo, atskiria net svetimus namus. Iškart ima verkti, kai kada sunku net nuraminti. Nežinau, kas yra. Ar visa tai praeina? Kodėl vaikai bijo svetimų?
Vis bandome pratinti, eiti dažniau į svečius, bet tai nelabai padeda. Galvoju, kad tai gali būti gimdymo pasekmė, nes ne pati gimdžiau, o buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. Daugelis sako, kad tai paveikia mažylius.
Vaikų psichologė Indrė Pajarskaitė:
Kiekvienam vaiko amžiui yra būdingos tam tikros baimės ir tai yra visiškai normalu. Atsakydama į klausimą, norėčiau kiek papasakoti apie baimes, kurios būdingos tokio amžiaus vaikams. Ir gal tai padės mamai geriau suprasti, kas vyksta su jos vaikučiu.
Tik gimęs vaikutis patenka į visiškai nepažįstamą jam pasaulį, pilną ryškios šviesos, garsių garsų, greito judėjimo. Tad naujagimį gali stipriai išgąsdinti netikėtas ir stiprus triukšmas (dūžtantis puodelis, garsus kito vaiko šūksnis) ar staigus kito žmogaus judesys.
Ir kuo vyresnis tampa vaikas, tuo daugiau ir įvairesnių atsiranda baimių. Dabar, po pusės metų, jį gąsdina jau kokie nors konkretūs garsai kaip siurblio ūžimas, įjungto plaktuvo garsas ar kalimas plaktuku kitame kambaryje.
Atsiranda ir baimės, paremtos vaiko patirtimi, pavyzdžiui, pradeda bijoti, kai jį maudo, sega automobilinės kėdutės diržais, mėto aukštyn.
Tuo pat metu (apie 5-6 mėnesį) atsiranda ypatinga baimė – baimė svetimų žmonių. Gali pradėti bijoti ir savų žmonių, jei nemato ilgesnį laiką. Vaiko atmintis dar negali ilgai išsaugoti informacijos ir kartais užtenka savaitės ar dviejų, kad žmogus iš kategorijos „pažįstamas“ pereitų į „nepažįstamų“ kategoriją.
Vaikutis bijo, jog svetimas žmogus gali jį atskirti nuo mamos ir, jei svetimas žmogus pasirodo naujoje aplinkoje, vaiko baimė dar labiau padidėja. Iš tiesų, ši baimė yra svarbus rodiklis vaiko intelektualinio vystymosi.
Jos atsiradimas reiškia, jog vaikutis pradėjo skirti savus nuo svetimų, ko anksčiau tiesiog nemokėjo daryti. Nuo dvejų metukų svetimų žmonių baimė palaipsniui pradeda mažėti.
Metukų vaikas gali labai jautriai reaguoja į įprasto režimo pasikeitimus. Bet koks nukrypimas įprastame jo gyvenimo veiksmų algoritme gali tapti nerimo ir baimės šaltiniu. Šiuo laikotarpiu gali atsirasti ir naktiniai košmarai.
Taigi, išties nevertėtų nei kažkaip specialiai pratinti vaikučio prie svetimų žmonių, nei ypatingai stengtis apsaugoti.
musu mergyte kol ant mano ranku nebijo nieko o priesingos lyties atstovams netgi dovanoja sypsenas, moterytems nesisypso bet ir nebijo. labai myli vaikus,paauglius, labai susidomejus su jais bendrauja guguodama.tik labai jautriai reaguoja i ivairius garsus, net nestiprus duru uzdarymas gali isgasdinti, okarta teciui nusiciaudejus labai graudziai pravirko ,guodziuosi kad ateity tures labai gera klausa muzikai 😀
kai ateina koks vyras ji zyzia ir rodo atia atia,tipo gali eit is cia... 😃
o mums atvirksciai namuos bijodavo ,o sveciuose net demesio nekreipia... kai maza bijodavo,tai butent ir pratindavomes lauke,su svetimais,nes ten jai visi patikdavo. I rankas net as negaliu princeses imti ,tai ka besneket apie svetimus 😀
va mums kaip tik toks amzius.... idomu buvo paskaityti. maniskis ir vengia. ypac zmoniu juodais plaukais. Bet ne perdetai... kas bus toliau , tikuosi bus gerai
Mano mazyle Gabija, dar tik 4men, bet savus ir svetimus labai gerai skiria, nezinau ka daryt... negaliu niekur isvaziuot pabut, nes iskart prasideda ilgas pazindinimosi ir pratinimosi procesas su asarom ir lipimu ant galvos, bei nemiegojimais😕
Mano pipiras (9men.) bijo zmoniu su kepuremis ar mociuciu su salikais/skarom,o siaip kai as salia,sypsosi visiems,vaikai ji domina labiausiai.Svetimoje aplinkoje vieno palikti nors trumpam negaliu,nes tuoj lupa patempia.
Mano dukrytei 1m 9men ji nejaukiai jauciasi kai ateina svetimi.Bet apsipranta ir pradeda bendrauti. Ypac labai greitai susidraugauja su vaikas.
Mūsų Vytė nebijo svetimų, bet taip pat rankose nebūna 😀 Yra pripratusi prie savų ir kitų nelabai prisileidžia...O ir sveimoje vietoje nejaukiai jaučiasi, bet sulaiku išaugs manau 😀
vaikas nuo gimimo nebijo svetimų ir nepuola žliumbti. Pamatęs tik sutrinka, pamąsto, bet labai greit susidraugauja, tik gaila, kad mažai jų sutinkame. Bet paskaičius supratau, kad turi bijoti, nes baimė yra svarbus rodiklis vaiko intelektualinio vystymosi...
Mums dar tik trys savaiteles, taciau si informacija labai pravers ateityje😀Aciu vaiku psichologei.
Mano dukryte iki siol irgi nieko nebijojo, bet si savaitgali suzinojau, ka reiskia, kai vaikas pradeda bijoti svetimu. Buvom sveciuose pas uosvius, pasikeite aplinka, o dar visas gausus burys supuole paziureti, kaip mazoji paaugo, tai visa ta laika tik man ant ranku mazoji buvo, nes antraip puldavo i asaras. Mums dabar 6.5 men.
mes jau nebijom nieko nors mums tik 4mėn.😀
Mano sūneliui jau metukai, bet svetimų jis niekada labai ir nebijojo. Jei pas mus į svečius ateina draugai, kurių dar nėra matęs, ant rankų paimtas nerėkia, bet žiūri, kur esu aš, sekioja akimis. Labai didelio džiaugsmo nerodo, bet labai ir nesipriešina. O šypsosi visiems, kas tik pakalbina
mano lelytei 8 men., tai kazkaip nebijo nieko. 😀
Ačiū labai vaikų psichologei Indrei Pajarskaitei. Tai man svarbu, dabar žinosiu kaip elgtis.
manoji jau beveik 1,2 m ir siaip tai sakyciau jog nebijo svetimu , taciau jei pasikeicia jos iprastas dienos ritmas (ar isvaziavimas i svecius, kitoje vietoje miegojimas ir pan.) tai nakties miegas visada buna neramus.
mano dukrytei 1.2 m ir ji tik db pradejo bijoti swetimu.iki tol isisiepusi eidawo pas kiekwiena,kas pakwiesdawo.tik wieno nesuprantu-ji retai mato abu mano brolius.bet kai pamato wiena ima iskart klykt ir begt pas mane,o wa jei pamato kita tiesia rankytes,kad ja paimtu ir net manes nebereikia.
viskas susitvarko laikui begant 😉